Socialinė adaptacija globoje.6.1.

ankstesnė dalis | turinys | kita dalis

6.APIBENDRINIMAS IR REKOMENDACIJOS

6.1. Apibendrinimas.
Apibendrinant tyrimo duomenų analizę, globoje esančių vaikų socialinės adaptacijos klausimu, galima išskirti kai kuriuos bendrus dalykus:
a) Į globą patekę vaikai negali patys kontroliuoti daugelio, juos traumuojančios situacijos, faktorių, kurių svarbiausi yra išsiskyrimas su tėvais, persikėlimas į globėjų šeimą, tolimesni santykiai su jų tėvais. Žinoma, kartais vaikai bando kontroliuoti situaciją, tačiau ta kontrolė nebūna tiek sėkminga, kiek jie norėtų. Todėl vaikų pasiriktos įveikimo strategijos, visų pirma, yra skiriamos susitvarkyti su iškylančiais jausmais, o tai kartais sukelia naujų vaiko elgesio socialinėje aplinkoje problemų.
b) Vaikams patekus į globėjų šeimą, jaučiamas kontrastas tarp globotinių ir globėjų vaikų elgesio įgūdžių. Globojamas vaikas yra įpratęs elgtis pagal savo tikrosios šeimos normas, kurios buvo nepalankios asmenybės vystymuisi. Savo šeimoje išmoktas elgesys vaiko yra perkeliamas į naują socialinę aplinką – globėjų šeimą. Daugelio vaikų, patekusių į globėjų šeimą, problemų įveikimo strategijos ir kiti elgesio įpročiai pradeda keistis, nes senasis elgesys naujoje ir saugioje aplinkoje būna nenaudingas ar net žalingas, tačiau tam reikia ilgesnio laiko.
c) Remiantis pastebėjimais, kad vaikai, visų pirma, turi susitvarkyti su savo jausmais ir išmokti naujų elgesio įgūdžių, o taip pat tolimesne duomenų analize, išryškėjo globotinio ir globėjų šeimos narių sąveikos svarba vaiko socialinei adaptacijai.

Čia pateiksiu analizės santrauką pagal iškilusias temas:
1. Prieš ateidami į globėjų šeimą vaikai yra patyrę apleistumą, nepriežiūrą. Kiekvienoje šeimoje buvo tėvų girtavimo atvejai. Kai kurie vaikai buvo patyrę fizinį smurtą. Šeimoje buvo sumišę vaidmenys.
2. Patekusių į globą vaikų elgesyje atsispindi nerimo reakcijos kylančios dėl išsiskyrimo ir nesaugumo jausmo patekus į naują šeimą (vaikai dažnai bijo nepažįstamų suaugusiųjų). Vaikai demonstruoja agresyvumą, apatiją ar kt. probleminį elgesį.
3. Kiti elgesio ypatumai, atrodo, yra atsinešti iš šeimos (nors griežtai reakcijų į išsiskyrimą ir įprasto vaikams elgesio atskirti negalima): nesaikingas maitinimasis pradžioje, perdėtas vyresnių mergaičių noras rūpintis mažesniais, netinkamas seksualinis elgesys.
4. Vaikai naudoja įvairias gynybinio elgesio formas. Mergaitės dažniau renkasi “gudraujantį” elgesį, o berniukų elgesyje būna daugiau agresijos. Toks elgesys yra skirtas nepageidaujamų emocijų įveikimui, tačiau sukelia tarpasmeninių sunkumų.
5. Kaip atskira problema išryškėjo vaikų ir tėvų santykiai. Tėvai labai lengvai pažada vaikams greitai susitvarkyti ir juos pasiimti, pažada juos lankyti. Kadangi tėvai savo pažadų nevykdo, vaikai yra pastoviai traumuojami, o tai neigiamai įtakoja vaiko adaptaciją globėjų šeimoje.
6. Teigiamai vaikus veikia globėjų šeima. Iš globėjų vaikų globotiniai perima naujo elgesio modelius, išmoksta daug socialinių įgūdžių. Vaikai prisiriša prie globėjų, išmoksta pasitikėti suaugusiais. Dar vienas teigiamas dalykas – globėjų skatinami vaikai atranda savo kompetencijos sritį. Dažniausiai tai būna kūrybinė veikla: piešimas, darbeliai, muzika ir pan.

ankstesnė dalis | turinys | kita dalis