Socialinė adaptacija globoje.4.

ankstesnė dalis | turinys | kita dalis

4. METODOLOGIJA

Kokybinis tyrimas. Šis metodas SRPSC taikomas jau keletą metų ir yra pakankamai gerai aprašytas ankstesnių tyrėjų (Malinauskaitės I., Mišinienės K., Kundrotaitės L., Slauskienės R. ir kt.), todėl aš paminėsiu tik kai kurias kokybinio, tyrimo savybes. Kokybinis tyrimas ypatingai tinkamas, kai nedaug žinoma apie egzistuojančią problemą. Tokio tyrimo rezultatai pateikia platesnę, problemą paaiškinančią, informaciją. Gautos informacijos nesiekiama suvesti į skaičius, nes žiūrint į konkretaus žmogaus konkrečius išgyvenimus, skaičiai tampa ne tokie jau reikšmingi. Tyrimo klausimai iš pradžių irgi ne visada iki galo būna apibrėžti ir konceptualizuoti. Surinkti duomenys yra įtakoti tyrimo dalyvių patyrimo ir prioritetų [Tutty L.M., 1996], todėl kokybinis tyrimas yra subjektyvus. Tyrėjo - respondento santykis įtakoja duomenis ir jų interpretaciją [Burns N., Grove S., 1995].
Kokybinio tyrimo tradicija nurodo, jog subjektyvios žinios taip pat yra vertingos ir gali egzistuoti greta objektyvių. Tyrėjas nebijo sąveikos su tiriamu reiškiniu, todėl ir tekste, nevengiama naudoti asmeninės ir neformalios kalbos [Lee T.W., 1999].

Metodo taikymas ir tyrimo žingsniai. Tyrimui buvo parinkti “Pastogės” programos vaikai, protiškai sveiki, nuo 6 iki 12 metų amžiaus, kurie yra paimti į laikinąją globą globėjų šeimose. Norint gauti išsamesnę informaciją, buvo tiriami vaikai, kurie išbuvo globoje ne mažiau kaip 2 mėnesius. Tokių vaikų gyvenančių pas globėjus Kauno mieste buvo 15. Tyrimo eigoje vienas vaikas sugrįžo į savo tėvų šeimą ir jis nebuvo tiriamas. Dviejų vaikų globėja atsisakė dalyvauti tyrime, telefoninio pokalbio metu atsakiusi, kad jos globojami vaikai blogi, ji su jais nesusitvarko, todėl ir vaikus globoti jau atsisakanti, taip pat nenorinti apie juos pasakoti. Iš viso buvo ištirta 12 vaikų: 6 mergaitės ir 6 berniukai. Vyriausiam vaikui buvo dešimt su puse metų, jauniausiam šeši metai.
Reikalingi duomenys buvo renkami iš globėjų ir vaikų pusiau struktūrizuoto interviu būdu. Pirmiausiai buvo prašoma globėjos papasakoti apie vaiką. Toliau buvo užduodami klausimai pagal numatytas temas (žiūr. Tyrimo tikslą). Klausimai buvo orientuoti į vaikų savijautą, elgseną, ir socialinius poreikius prisitaikant prie naujos aplinkos, atsižvelgiant į patirtą išsiskyrimą ir anksčiau patirtą deprivaciją. Buvo pasirinktas pusiau struktūrizuoto interviu metodas, nes taip galima gauti daugiau ir platesnės informacijos apie vaiką, įsigilinti į tas problemas, kurias pirmiausiai pastebi globėjai. Jau pokalbio pradžioje galima pastebėti globėjų naudojamą žodyną ir bendravimo būdą, ir tai pritaikyti tolimesnio interviu metu formuluojant klausimus. Visada galima patikslinti nesuprastą klausimą. Norint gauti kuo išsamesnę informaciją, buvo naudojami daugiausia atviri klausimai arba uždari klausimai informacijos patikslinimui. Pokalbio sklandumui palaikyti nebuvo laikomasi klausimų eiliškumo. Apie globojamus vaikus buvo apklaustos septynios jų globėjos.
Panašiai rinkta informacija ir iš vaikų. Tik pokalbio užmezgimui buvo prašoma nupiešti save globėjų šeimoje (žr. Priedą). Nuo piešinio aptarimo ir prasidėdavo interviu. Vienas berniukas atsisakė duoti interviu ir piešti, nes nenorėjo nieko apie save pasakoti. Viena mergaitė nupiešė piešinį, bet praktiškai nesikalbėjo. Mergaitė gėdijasi svetimų žmonių ir kai ją kalbinau užsisukusi šypsojosi. Taip pat buvo fiksuojami asmeniniai pastebėjimai apie vaikus ir jų socialinę aplinką. Vėliau gauti duomenys buvo papildyti iš “Pastogėje” esančių vaikų bylų.
Buvo apklausti globėjai, nes jie stebi vaikų prisitaikymo naujoje aplinkoje apraiškas ir procesą - vaikai dažnai nesugeba savo problemų išreikšti verbališkai, ir tada jų problemos atsispindi elgesyje, kurį gali pastebėti su jais esantys žmonės. Be to vaikų adaptacijos globoje pilnesniam suvokimui naudinga sužinoti ir pačių globėjų situacijos vertinimą, jų naudojamą auklėjimo stilių ir globotinių poveikį šeimai.
Tyrime vadovautasi konfidencialumo ir laisvanoriškumo principais. Dėl susitikimų iš anksto tartasi telefonu. Buvo derinamas interviu laikas ir vieta. Visi interviu vyko globėjų namuose. Viena globėja pageidavo dalyvauti interviu su vaiku metu. Apklausiant globėjas dalyvavo du vaikai, vieno interviu metu buvo mergaitės mama. Vaikai ir globėjai bet kuriuo momentu galėjo nutraukti interviu.
Interviu buvo įrašomas į diktafoną (viena globėja nesutiko, kad aš naudočiau diktafoną, todėl pokalbio, su ja ir jos globotiniu, metu informaciją užsirašinėjau ant popieriaus). Vėliau kasečių informacija buvo užrašoma ant popieriaus. Lapų paraštėse sutartiniais ženklais buvo pažymimos reikšmingos kategorijos, jos surašomos į atskirus lapus, toliau informacija skirstoma į problemų grupes, tarp jų ieškoma ryšio, bandoma susieti su egzistuojančiomis teorijomis.
Tyrime nesiremiama viena teorija. Pirmiausiai yra surenkami duomenys, ir juos paaiškinti naudojamasi įvairiomis teorijomis. Vaiko socialinė adaptacija apima daugelį eilę fenomenų, kuriuos norint suprasti ir paaiškinti tenka remtis įvairiomis psichologinėmis teorijomis (jos jau buvo paminėtos “Problemos kontekste”). Be to socialiniame darbe dažnai yra naudinga pirma ištirti atvejį, o po to remtis atitinkamom teorijom.
Surinkti duomenys ir jų analizė, atitinkamai kokybinio metodo savybėms, yra persmelkti subjektyvumo, tačiau dėl to jie nepraranda savo tikrumo.
Pateikiant tyrimo duomenis yra nurodomos atrastos pagrindinės tendencijos, dažniausiai nepažymint atvejų skaičiaus. Kiekybiškai įvertinti duomenis, gautus užduodant atvirus klausimus, kai kuriais atvejais neprasminga. Gauti duomenis atspindi tyrimui pasirinktų, “Pastogės” programoje esančių, vaikų situaciją. Tačiau jie parodo ir kai kurias bendras, laikinoje globoje esančių vaikų socialinės adaptacijos tendencijas, todėl gali būti pritaikyti vaikų globos sistemos darbe.

ankstesnė dalis | turinys | kita dalis