2006 m. spalio 31 d.

Visi nepastebėti vaikai


Penktadienį Elzė su nakvyne svečiavosi pas senelius. Čia toks eksperimentinis pasibuvimas prieš kitą, matyt kelių dienų, pasibuvimą. Juk jau visai nedaug liko, kol Elzė turės broliuką ar sesutę.
Taigi, gavę laisvą vakarą, nuėjom į filmą "Visi nepastebėti vaikai". Tikrai geras trumpų filmukų rinkinukas. Puikiai sukurti ir priverčia pamąstyti apie kai ką, ko paprastai norėtume nepastebėti. Bet tos problemos egzistuoja. Tiesa, pažiūrėjus pirmąjį filmuką atrodo, kad jo keliamos problemos tokios tolimos mums. Tačiau kitų filmų problematiką nėra jau tokia tolima. O paskutinio filmo autorius pakiša nestandartinę mintį ir priverčia pamąstyti ar tikrai materialia prabanga apsuptas vaikas yra laimingesnis už kitus, net skurde gyvenančius, vaikus.
Taigi rekomenduoju ir jums nueiti į kinoteatrą pasižiūrėti šio filmo. Kodėl ne per kompą? Dėl dviejų priežasčių: pirma - nepagailėkit savęs ramiai skirdami laiko pamąstyti apie filmo pateikiamą problematiką, antra - filmo uždirbtas pelnas bus skirtas vaikams pagelbėti.

2006 m. spalio 9 d.

Gyvenimo devynaukštyje ypatumai

Mačiau kažkas vienam dienoraštyje fiksuoja savo kiemą. O mūsų name labai verta dėmesio yra laiptinė. Taigi, keli užfiksuoti vaizdeliai pateikiami susipažinimui su gyvenimo devynaukštyje ypatumais. Šiaip ne patys "geriausi" vaizdai pakliuvo šį kartą. Būna daug "geresnių". Čia tiesiog įprasti, kasdieniniai, galima sakyti - daugmaž viskas tvarkoje.
Sienos paprastai naudojamos vietinės reikšmės naujienoms ir reklamai.

Tačiau galima suusirasti labai daug įdomių antikvarinių daiktų, technikos ir pan.

Nepaisant to, kad nepataikoma išpilti šiukšles, tačiau nelieka nuskriausti be nakvynės likę pakeleiviai - yra kuo užsikloti.

Gal prireiks kitam kartui dūmelio.

Nežinau kaip čia komentuoti...

Išlieka tik išvėrmingiausios pašto dėžutės. Manoji tik trečia, pas vieną suvirintoją pagal spec. užsakymą (čia jos nesimato) pagaminta išliko vis dar prie sienos kaba.

Tiesiog tokia tvarka.

Baldų paprastai irgi būna didelis pasirinkimas: sofų, fotelių, spintelių ir pan. Kartais tie baldai dega. Taip pat būna didelis pasirinkimas langų ir durų.



Liftas irgi skirtas tik sveikų nervų piliečiams. Pirmą kartą į jį pakliuvę ir matydami po kojomis kelių cm. tarpus tap sienelių ir grindų - paprastai laukia, kada dugnas su jais pačiais lėks žemyn.

Nors realiai daug nemalonesni būna įvairaus klampumo ir kvapo skysčiai.

Dar gal kam įdomu apie šunų vedžiojimo devynaukštyje ypatumus. Tai yra daroma labai paprastai - šuo išleidžiamas pro duris ir belakstydamas po laiptinę atlieka visus savo gamtinius reikalus. Nors kartais ne tik šunys... Problema, kad naujai įsuktos lemputės jei pasiseka dega tik kelias dienas. Todėl tamsiu paros metu vaikščioti tokiame minų lauke ypatingai pavojinga.
Gal pagalvojote, kad čia niekas nevalo. Valo. Tiesa, valytojos keičiasi labai dažnai. Nelabai įsivaizduoju, kas norėtų pastoviai tokio darbo.
Ar ką galima pakeisti - būna visokių akcijų, bet vienas kaimynas yra išsireiškęs: "- poka tut budut žitj ne liudi a bydla, tak i budet."
Nežinau, kaip reiktų versti ta žodelį "bydla", bet spėju, kad jis yra švelnybinis išsireiškimas tokio laiptinės dizaino kūrėjams.
Turbūt nereikia pasakoti, kaip norisi ši namą palikti kuo greičiau...

Vieno tokio žmogaus dienoraštis © Adaptuotas 2008 Dicas Blogger šablonas.

TOPO