2011 m. birželio 18 d.

Krikštas

Kartais kai kas paklausia apie mūsų vaikų krikštą. Mano tikėjimo šaltinis - Biblija - nurodo tokį eiliškumą: pirmiausiai žmogus sąmoningai įtiki, o po to jis yra krikštijamas (plg. Mk 16, 16), o ne atvirkščiai. Be to, Biblija neduoda jokio pagrindo galvoti, kad Dievas užkrauna atsakomybę vaikams už tai, ką padaro ar nepadaro jų tėvai. Todėl tikiu, kad krikštas - tai suaugusio žmogaus tikėjimo išraiška, o ne magiškas veiksmas, savaime turintis gelbstintį poveikį. Krikštas man yra svarbus Jėzaus priesakas įtikėjusiems, todėl gaila, kad kai kam tai yra tik kultūrinis dalykas.
Štai ir šį sekmadienį, kaip ir kiekvienais metais per Sekmines, mūsų bažnyčioje buvo krikšto šventė. Vandenyje buvo pakrikštytos dvi tikėjimo sesės. Apie tai jau parašė Vita. Ten ir apie krikšto sampratą nemažai Artūro surinktų minčių galima persiskaityti.
Aš pats tikėjimo krikštu buvau pakrikštytas prieš penkis metus, irgi per Sekmines. Apie tai jau rašiau. Tačiau šiemet gavau to įvykio video įrašą. Buvo smagu tai prisiminti. Gal ir dar kam bus įdomu, kaip tai atrodo. Čia mano bandymas įkelti įrašą tiesiai į tinklaraštį.

2011 m. birželio 15 d.

Sūnus. Vardai

Tokį dalyką būtinai turiu aprašyti. Užvakar naktį (birželio mėn. 13d.) 2:40 gimė sūnus. Šiandien jau namuose. Gimė, sakyčiau, ne visai mažas, nes drabužėliai, kuriuos ten turėjom iš karto buvo kažkiek mažoki. Svoris 4050 g, ūgis 53 cm. Pagal ūgį gimė didžiausias, o svoriu nuo Elzės atsiliko 30 g. Gimė greitai. Agnė paskambino apie antrą ar kažkiek po antros. Kai nuvažiavau į ligoninę, sūnus jau buvo gimęs.

Iš anksto nežinojom, gims mergaitė ar berniukas, tai ir vardo nebuvom sugalvoję. Kadangi buvo Antano vardadienis, tai medikai iš kart berniuką pradėjo vadinti Antaniuku. Giminaičiai irgi neužmiršo priminti šio vardo. Šiaip lyg ir visai neblogas vardas. Ir pagal išvaizdą, mūsų supratimu, būtų tinkamas. Tačiau apsvarstėm dar kelis vardus. Tarp jų - Justinas.

Vieno tokio žmogaus dienoraštis © Adaptuotas 2008 Dicas Blogger šablonas.

TOPO