Apie laisvę

Mano straipsnis "Ar suvokiame savo (ne)laisvę?" Tvarkingai suredaguotą straipsnį galima skaityti popieriniame žurnale "Gyvieji šaltiniai". Nors pavardę tai su klaida užrašė.

Pavardės

Praeitą kartą rašiau apie vardus, o dabar nutariau parašyti apie pavardes. Skirtingai nei vardus, pavardes parenka ne tėvai - jas paveldime iš savo protėvių. Bent jau man būtų įdomu sužinoti savo protėvių pavardžių kilmę. Šią žiemą kurdamas genealoginį giminės medį bandžiau šiek tiek pasigilinti ir į pavardes. Aišku, nepavyko prisikasti taip toli, kada prie protėvių vardų atsirado pavardės. Bet kai kurias, nors ir hipotetines versijas, pasiaiškinau. Tiesa, labai tikėjausi, kad viską labai palengvins Lietuvių pavardžių žodynas. Deja, ten surinkta išsami informacija apie žodyno ruošimo laikotarpiu buvusį pavardžių paplitimą Lietuvoje (o tas ne taip ir įdomu), o dėl kilmės tai tik prie vienos kitos pavardės nurodoma kokia versija.
Galiu priminti, kad pavardės (arba antrasis asmenvardis) Lietuvoje yra fiksuojamos nuo XV a. Iš pradžių prie vardo dažniausiai buvo pridedamas koks nors prievardis. Tai galėjo būti krikšto vardas, tėvavardis, specialybė, vietovė, pravardė ir pan. Tačiau dabartine prasme pavardės susiformavo ir nusistovėjo XVI - XVIII a. Taigi, palyginti neseniai (pvz. Kinijoje pavardės egzistuoja jau 5000 metų).

Krikštas

Kartais kai kas paklausia apie mūsų vaikų krikštą. Mano tikėjimo šaltinis - Biblija - nurodo tokį eiliškumą: pirmiausiai žmogus sąmoningai įtiki, o po to jis yra krikštijamas (plg. Mk 16, 16), o ne atvirkščiai. Be to, Biblija neduoda jokio pagrindo galvoti, kad Dievas užkrauna atsakomybę vaikams už tai, ką padaro ar nepadaro jų tėvai. Todėl tikiu, kad krikštas - tai suaugusio žmogaus tikėjimo išraiška, o ne magiškas veiksmas, savaime turintis gelbstintį poveikį. Krikštas man yra svarbus Jėzaus priesakas įtikėjusiems, todėl gaila, kad kai kam tai yra tik kultūrinis dalykas.
Štai ir šį sekmadienį, kaip ir kiekvienais metais per Sekmines, mūsų bažnyčioje buvo krikšto šventė. Vandenyje buvo pakrikštytos dvi tikėjimo sesės. Apie tai jau parašė Vita. Ten ir apie krikšto sampratą nemažai Artūro surinktų minčių galima persiskaityti.
Aš pats tikėjimo krikštu buvau pakrikštytas prieš penkis metus, irgi per Sekmines. Apie tai jau rašiau. Tačiau šiemet gavau to įvykio video įrašą. Buvo smagu tai prisiminti. Gal ir dar kam bus įdomu, kaip tai atrodo. Čia mano bandymas įkelti įrašą tiesiai į tinklaraštį.

Sūnus. Vardai

Tokį dalyką būtinai turiu aprašyti. Užvakar naktį (birželio mėn. 13d.) 2:40 gimė sūnus. Šiandien jau namuose. Gimė, sakyčiau, ne visai mažas, nes drabužėliai, kuriuos ten turėjom iš karto buvo kažkiek mažoki. Svoris 4050 g, ūgis 53 cm. Pagal ūgį gimė didžiausias, o svoriu nuo Elzės atsiliko 30 g. Gimė greitai. Agnė paskambino apie antrą ar kažkiek po antros. Kai nuvažiavau į ligoninę, sūnus jau buvo gimęs.

Iš anksto nežinojom, gims mergaitė ar berniukas, tai ir vardo nebuvom sugalvoję. Kadangi buvo Antano vardadienis, tai medikai iš kart berniuką pradėjo vadinti Antaniuku. Giminaičiai irgi neužmiršo priminti šio vardo. Šiaip lyg ir visai neblogas vardas. Ir pagal išvaizdą, mūsų supratimu, būtų tinkamas. Tačiau apsvarstėm dar kelis vardus. Tarp jų - Justinas.

Giminės medis

Kai mama pasakodavo apie kokius protėvius ar tolimesnius gimines, vis pagalvodavau, kad gerai būtų prisėsti ir visa tai susirašyti. Tik vis neatrasdavau laiko.
Ir štai iš mano tėvo giminių pusės atsirado iniciatyvių piliečių, kurie pradėjo giminės medį kurti internete.

Kai mane pakvietė prisijungti, ten jau radau virš šimto giminių, ir tai daugiausia buvo vienos mano močiutės giminės, kurių didelės dalies gyvai ir nepažinojau.

Toliau plėsdamas giminės medį susidūriau su dar keliais kitų žmonių kuriamais giminės medžiais ir tai smagus geni.com dalykas - tuos medžius galima apjungti į vieną. Dabar mano giminės medyje jau virš 200 giminaičių.
Tarp draugų yra tokių, apie kuriuos mama sakydavo, kad jie yra giminė. Ilgai aiškindavo giminystę, bet kitą dieną jau būdavau užmiršęs. Susirašius pasidarė aiškiau.