Pavardės

Praeitą kartą rašiau apie vardus, o dabar nutariau parašyti apie pavardes. Skirtingai nei vardus, pavardes parenka ne tėvai - jas paveldime iš savo protėvių. Bent jau man būtų įdomu sužinoti savo protėvių pavardžių kilmę. Šią žiemą kurdamas genealoginį giminės medį bandžiau šiek tiek pasigilinti ir į pavardes. Aišku, nepavyko prisikasti taip toli, kada prie protėvių vardų atsirado pavardės. Bet kai kurias, nors ir hipotetines versijas, pasiaiškinau. Tiesa, labai tikėjausi, kad viską labai palengvins Lietuvių pavardžių žodynas. Deja, ten surinkta išsami informacija apie žodyno ruošimo laikotarpiu buvusį pavardžių paplitimą Lietuvoje (o tas ne taip ir įdomu), o dėl kilmės tai tik prie vienos kitos pavardės nurodoma kokia versija.
Galiu priminti, kad pavardės (arba antrasis asmenvardis) Lietuvoje yra fiksuojamos nuo XV a. Iš pradžių prie vardo dažniausiai buvo pridedamas koks nors prievardis. Tai galėjo būti krikšto vardas, tėvavardis, specialybė, vietovė, pravardė ir pan. Tačiau dabartine prasme pavardės susiformavo ir nusistovėjo XVI - XVIII a. Taigi, palyginti neseniai (pvz. Kinijoje pavardės egzistuoja jau 5000 metų).

Pastaruoju metu Lietuvoje aštriai iškeltas pavardžių rašymo klausimas. Tenka pripažinti, kad oficialiuose dokumentuose pavardės Lietuvoje lietuviškai rašomos nepilną šimtą metų. O iki to laiko buvo rašomos slaviškai, lotyniškai, lenkiškai, rusiškai. Todėl nenuostabu, kad didžioji dalis lietuvių pavardžių yra nelietuviškos kilmės arba su nelietuviškom priesagom. Lietuviškų vardų ir pavardžių ekspertas B.Savukynas nurodo tokių pavardžių esant 70 procentų.
XX a. pavardės pagaliau buvo pradėtos rašyti lietuviškai. Be to, dalis pavardžių buvo vienaip ar kitaip sulietuvintos. Todėl ir man sudarant giminės genealoginį medį iškilo keblumų, kaip užrašyti protėvių pavardes, kurias randu archyvuose? Būtų paprasčiau, jei visi šiandien turintys tą pačią pavardę giminaičiai turėtų taip pat skambančią pavardę. Visgi nutiko taip, kad ta pati pavardė skirtingų žmonių dokumentuose buvo užrašyta nevienodai.

Proprosenelio mirties įrašo fragmentas.

Taigi, mano pavardė - Audėjus. Tik išgirdę, žmonės šią pavardę susieja su audėjo amatu. Iš tikrųjų gražus sąryšis. Tačiau iki šiol mano vartyti XIX a. metrikai taip aiškiai šios sąsajos neparodo. XIX a. metrikuose, rašytuose rusų kalba, rašoma Avdzej (Авдзей), o vietomis Ovdzej. Šiais metais turėtų suskaitmeninti ir į internetą įkelti Širvintų parapijos metrikų knygas, tai tikiuosi pratęsti tyrinėjimus. Būtų įdomu pamatyti dar senesnius šios pavardės įrašus lotynų kalba. Dėl atvejų su pirmąja O raide, spėju, kad buvo padaryta klaida nurašant pavardę iš ankstesnių įrašų. Nes metrikuose rašoma A raidė kai kur buvo rašoma taip, kaip a mažoji, tik didelė a. Užrašyta ranka tokia raidė labai panaši į O.
Dėl pavardės kilmės man asmeniškai viena iš labiau tikėtinų versijų - kilmė iš biblijinio asmenvardžio Abdijas (hbr. Viešpaties tarnas). Mat baltarusiškai šis vardas yra tariamas - Audzej (Аўдзей). Tokia pavardė Baltarusijoj yra paplitusi. Yra ir tokių vietovardžių. Beja, įdomus dalykas, kad kai kurie baltarusių autoriai šią pavardę visgi bando sieti su lietuviškai tariamu amato terminu - audėjas.
Panašių pavardžių Lietuvoje yra gana daug. Atsižvelgiant į tai, kad raidės pavardėse kartais, ypač perrašant kita kalba buvo kaitaliojamos be didesnių skrupulų ( pvz. "a" - "o", "v" - "u", "d" - "dz", "e" - "ie" -"ė"), arba pagal vietos ir laiko madą pridedama priesaga ar galūnė, tai panašios pavardės galėjo turėti tą pačią ar panašią kilmę. Štai kai kurios iš tokių pavardžių; Audzevičius, Audėjaitis ir Avdziejus ir pan.
Reikia dar paminėti, kad Latvijoj yra pavardė Audze. Jei tokia pavardė latviškos kimės, ji gali būti susijusi su žodžiais augti, auginti ir pan.
Tokia pačią kaip mano pavardę turėjo ir pirmosios lietuviškos operos dainininkas Stasys Audėjus. Nežinau, ar jis yra susijęs su mano protėviais. Būtų įdomu pamatyti, kaip jo pavardė buvo užrašyta originaliuose rusiškuose metrikuose. Visgi yra įdomus sutapimas. Operos dainininkas gimė 1888 metais. Mano prosenelio brolio sūnus Stanislovas Audėjus, pagal 1897 metų gyventojų surašymo duomenis irgi turėjo gimti 1888 metais. Manoma, kad jis išvyko į Ameriką, nors tiksliai niekas nežino. Tiesa, dėl gimimo metų, tai surašymo blankuose kelių metų paklaida į vieną ar kitą puse yra norma. Taigi, gali būti ir kiti gimimo metai. Čia reikia metrikuose tikslintis.
Kai kurių mano giminaičių pavardės šiandien rašomos taip: Avdzejus (Brazilijoj), Ovdzej (Vilniuje).
Mano protėviai turėję šią pavardę: Liudvikas (1876-1940, Kantrimiškis), Antanas (1838-?, Kantrimiškis), Povilas (1799-1867, Kantrimiškis), Grigalius (?).

Tėvo senelis buvo Mažeika. Pavardė Mažeika (XIXa. metrikuose - Можейко) - kilusi iš tokio paties senovinio lietuviško vardo. Pavardė paplitusi tiek Lietuvoje tiek visoje buvusios LDK teritorijoje. Rusų pavardžių žodynas, kaip galimą pavardės kilmę nurodo Ukrainą. O, kad Ukrainoj tokių pavardžių daug, tai manau gali paaiškinti faktas, kad LDK valdovai lengva ranka dalindavo ištuštėjusias slaviškas žemes lietuvių kariams.
Rašytiniuose šaltiniuose yra minimas Mažeikiškių dvaras (šalia Gelvonų, dabartiniame Širvintų rajone), kuris XVII a. priklausė Povilui Mažeikai. Dvare buvo pastatyta koplyčia į kurią Povilas Mažeika buvo pasikvietęs reformatų dvasininkus. Ar tas Mažeikiškių Mažeika yra susijęs su mano protėviais Mažeikomis neaišku. Kol kas težinau, kad mano prosenelis Kazimieras Mažeika (1851-1914) gyveno Bagaslaviškio parapijoje Saveikiškių kaime (Širvintų rajonas).
Protėviai: Liudvika Audėjienė (1898-1962, Saveikiškis-Kantrimiškis), Kazimieras (1851-1914, ?-Saveikiškis), Pranciškus (?).

Mamos tėvo pavardė Surgėla (XIX a. metrikuose Сургяло) Yra spėjama, kad pavardė yra vardinės kilmės nuo lietuviško vardo - Surgaila. Širvintų krašte yra du kaimai panašiu pavadinimu: Surgėliškis ir Surgėliai.
Pastaruoju metu kai kurie mano giminaičiai turi pavardę Surgėla, o kiti Surgelas.
Protėviai: Mykolas (1892-1972, Avižonys-Širvintos), Antanas (1855-?, Avižonys), Liudvikas (?, Avižonys).

Mamos senelis buvo Didžiokas (XIXa. metrikuose lotyniškai ir lenkiškai Dydziak, rusiškai Дыджяк arba Дыдзяк, ). Spėjama, kad tai pravardinės kilmės pavardė. Gretimame Molėtų rajone yra kaimas Didžiokai.
Protėviai: Aleksandra Surgėlienė (1903-1988, Avižonys - Širvintos), Adomas (1865-?, Drublionys - Avižonys), Kasparas (?).

Paplauskas. Metrikuose Poplavskij (Поплавский). Pavardė paplitusi, tiek buvusioj ATR, tiek ir už jos ribų. LDK teritorijoje Paplauskai dokumentuose minimi nuo XVI a. pabaigos. Atrodo tai yra vietovardinės kilmės pavardė (ukr. poplava - užliejama pieva).
Mano protėviai: Ona Mažeikienė (1858-1921, ? - Saveikiškis), Aleksandras Justinas (1823-1903, ? - Prienai, Širvintų raj.), Martynas (?).

Mučinis. Nežinau, ar tas žmogus, kuris gavo tokią pavardę ką “mučino”, ar jį “mučino”, bet Širvintų rajone, ypač į pietryčius nuo Širvintų, ši pavardė labai paplitusi. O Vičiūnų kaime gyvena beveik vien Mučiniai. Ir taip jau kelis šimtus metų. Kapinėse ant antkapių retai pamatysi kitą pavardę. Pasakojama, kad ponai savo baudžiauninkus Mučinius mainė į šunis. Atrodo, kad ši pavardė už Lietuvos ribų nepaplitusi.
Pranciška Jelenskienė (XIXa.).

Degteris. Pavardė galimai kilusi nuo “deguto gamintojas”.
Elžbieta Audėjienė (XIXa., ? - Kantrimiškis).

Rutkauskas. Netikrinau LPŽ, bet internetinis lenkų pavardžių žodynas nurodo, kad ši pavardė gali būti kilusi nuo vietovardžio, o panašių vietovardžių Lenkijoj yra ne vienas. Lietuvoj Alytaus rajone irgi yra Rutka (lenk rutka - rūtelė).
Zofija Paplauskienė, (1831-1891, ? - Standviliškis)

Brilinskas (XIX a. metrikuose - Брылинский).
Jei kas nežinote (aš iki šiol nežinojau), bryliumi vadinamas skrybėlės kraštas, nors tai yra nelietuviškos kilmės skolinys (nors ir lietuviškas žodis "atbraila" turi tą pačią šaknį). Lenkų kalbos (gal pan. ir kt. slavų?) žodis su tokia šaknimi reiškia: išsikišti, pasižymėti, blizgėti. Taip pat: luitą, gabalą. Yra tokių vietovardžių.
Filomena Surgėlienė (1865 - ?, ? - Avižonys), Juozapas (?).

Smolenskas arba Smalinskas. LPŽ nurodo, kad tai gali būti pravardinės kilmės pavardė, nuo žodžio smala. Manau, lygiai taip pat tai gali būti vietovardinės kilmės pavardė.
Ona Audėjienė (XVIII-XIXa.)

Rinkevičius. Pavardės kilmė matyt susijusi su žodžiu turgus - rinka.
Eleonora Didžiokienė (1873-?, Avižonys), Kajetonas (1843-?, Avižonys), Jonas (XIXa.)

Jelenskis.
Galbūt kilęs nuo asmenvardžio Elena (Jelena) arba pravardės elnias (lenk. jeleń)
Teklė Audėjienė (1840 -?, ? - Kantrimiškis), Matas (?).

Jovaiša (XIX a. pr. lot įraše - Jawoysza). Pavardė paplitusi Lietuvoj, taip pat Latvijoj ir Baltarusijoj. Dėk kilmės kol kas variantų neturiu.
Justina Paplauskienė (XIX a. pr.).

Kol kas tiek. Tikiuosi dar kada pasistūmėti šiuo klausimu toliau. Jei kas atpažįstat savo protėvius ar giminaičius - atsiliepkit! O gal kas žinote daugiau apie čia paminėtas pavardes?


PS. Čia papildymas apie XX - XXI a. metrikų rašymo ypatumus.
Taigi, mano mamos mergautinė pavardė metrikuose Surgėlaitė. O santuokos pažymėjime Surgelaitė. Ten pat nurodyta, kad po santuokos sudarymo pasirenka pavardę Audėjienė. Tačiau pase jos pavardė Audejienė.
Tėvo pavardė pase - Audėjus. O 2006 metais išduotame gimimo metrikų dublikate - Audėjas. Kiek dokumentų tiek variantų.