2011 m. liepos 1 d.

Pavardės

Praeitą kartą rašiau apie vardus, o dabar nutariau parašyti apie pavardes. Skirtingai nei vardus, pavardes parenka ne tėvai - jas paveldime iš savo protėvių. Bent jau man būtų įdomu sužinoti savo protėvių pavardžių kilmę. Šią žiemą kurdamas genealoginį giminės medį bandžiau šiek tiek pasigilinti ir į pavardes. Aišku, nepavyko prisikasti taip toli, kada prie protėvių vardų atsirado pavardės. Bet kai kurias, nors ir hipotetines versijas, pasiaiškinau. Tiesa, labai tikėjausi, kad viską labai palengvins Lietuvių pavardžių žodynas. Deja, ten surinkta išsami informacija apie žodyno ruošimo laikotarpiu buvusį pavardžių paplitimą Lietuvoje (o tas ne taip ir įdomu), o dėl kilmės tai tik prie vienos kitos pavardės nurodoma kokia versija.
Galiu priminti, kad pavardės (arba antrasis asmenvardis) Lietuvoje yra fiksuojamos nuo XV a. Iš pradžių prie vardo dažniausiai buvo pridedamas koks nors prievardis. Tai galėjo būti krikšto vardas, tėvavardis, specialybė, vietovė, pravardė ir pan. Tačiau dabartine prasme pavardės susiformavo ir nusistovėjo XVI - XVIII a. Taigi, palyginti neseniai (pvz. Kinijoje pavardės egzistuoja jau 5000 metų).

Pastaruoju metu Lietuvoje aštriai iškeltas pavardžių rašymo klausimas. Tenka pripažinti, kad oficialiuose dokumentuose pavardės Lietuvoje lietuviškai rašomos nepilną šimtą metų. O iki to laiko buvo rašomos slaviškai, lotyniškai, lenkiškai, rusiškai. Todėl nenuostabu, kad didžioji dalis lietuvių pavardžių yra nelietuviškos kilmės arba su nelietuviškom priesagom. Lietuviškų vardų ir pavardžių ekspertas B.Savukynas nurodo tokių pavardžių esant 70 procentų.
XX a. pavardės pagaliau buvo pradėtos rašyti lietuviškai. Be to, dalis pavardžių buvo vienaip ar kitaip sulietuvintos. Todėl ir man sudarant giminės genealoginį medį iškilo keblumų, kaip užrašyti protėvių pavardes, kurias randu archyvuose? Būtų paprasčiau, jei visi šiandien turintys tą pačią pavardę giminaičiai turėtų taip pat skambančią pavardę. Visgi nutiko taip, kad ta pati pavardė skirtingų žmonių dokumentuose buvo užrašyta nevienodai.

Proprosenelio mirties įrašo fragmentas.
Taigi, mano pavardė - Audėjus. Išsamiai apie protėvius Audėjus ir šią pavardę parašiau čia>> .

Tėvo senelis buvo Mažeika. Pavardė Mažeika (XIXa. metrikuose - Можейко) - kilusi iš tokio paties senovinio lietuviško vardo. Pavardė paplitusi tiek Lietuvoje tiek visoje buvusios LDK teritorijoje. Rusų pavardžių žodynas, kaip galimą pavardės kilmę nurodo Ukrainą. O, kad Ukrainoj tokių pavardžių daug, tai manau gali paaiškinti faktas, kad LDK valdovai lengva ranka dalindavo ištuštėjusias slaviškas žemes lietuvių kariams.
Rašytiniuose šaltiniuose yra minimas Mažeikiškių dvaras (šalia Gelvonų, dabartiniame Širvintų rajone), kuris XVII a. priklausė Povilui Mažeikai. Dvare buvo pastatyta koplyčia į kurią Povilas Mažeika buvo pasikvietęs reformatų dvasininkus. Ar tas Mažeikiškių Mažeika yra susijęs su mano protėviais Mažeikomis neaišku. Kol kas težinau, kad mano prosenelis Kazimieras Mažeika (1851-1914) gyveno Bagaslaviškio parapijoje Saveikiškių kaime (Širvintų rajonas).
Protėviai: Liudvika Audėjienė (1898-1962, Saveikiškis-Kantrimiškis), Kazimieras (1851-1914, ?-Saveikiškis), Pranciškus (?).

Mamos tėvo pavardė Surgėla (XIX a. metrikuose Сургяло) Yra spėjama, kad pavardė yra vardinės kilmės nuo lietuviško vardo - Surgaila. Širvintų rajone yra du kaimai panašiu pavadinimu: Surgėliškiai ir Surgėliai.
Pastaruoju metu kai kurie mano giminaičiai turi pavardę Surgėla, o kiti Surgelas.
Protėviai: Mykolas (1892-1972, Avižonys-Širvintos), Antanas (1855-?, Avižonys), Liudvikas (?, Avižonys).

Mamos senelis buvo Didžiokas (XIXa. metrikuose lotyniškai ir lenkiškai Dydziak, rusiškai Дыджяк arba Дыдзяк, ). Spėjama, kad tai pravardinės kilmės pavardė. Gretimame Molėtų rajone yra kaimas Didžiokai.
Protėviai: Aleksandra Surgėlienė (1903-1988, Avižonys - Širvintos), Adomas (1865-?, Drublionys - Avižonys), Kasparas (?).

Paplauskas. Išsamiai apie Paplauskus surašiau genealogijos tinklaraštyje.

Mučinis. Nežinau, ar tas žmogus, kuris gavo tokią pavardę ką “mučino”, ar jį “mučino”, bet Širvintų rajone, ypač į pietryčius nuo Širvintų, ši pavardė labai paplitusi. O Vičiūnų kaime gyvena beveik vien Mučiniai. Ir taip jau kelis šimtus metų. Kapinėse ant antkapių retai pamatysi kitą pavardę. Pasakojama, kad ponai savo baudžiauninkus Mučinius mainė į šunis. Atrodo, kad ši pavardė už Lietuvos ribų nepaplitusi.
Pranciška Jelenskienė (XIXa.).

Rutkauskas. Netikrinau LPŽ, bet internetinis lenkų pavardžių žodynas nurodo, kad ši pavardė gali būti kilusi nuo vietovardžio, o panašių vietovardžių Lenkijoj yra ne vienas. Lietuvoj Alytaus rajone irgi yra Rutka (lenk rutka - rūtelė).
Zofija Paplauskienė, (1831-1891, ? - Standviliškis)

Brilinskas (XIX a. metrikuose - Брылинский).
Jei kas nežinote (aš iki šiol nežinojau), bryliumi vadinamas skrybėlės kraštas, nors tai yra nelietuviškos kilmės skolinys (nors ir lietuviškas žodis "atbraila" turi tą pačią šaknį). Lenkų kalbos (gal pan. ir kt. slavų?) žodis su tokia šaknimi reiškia: išsikišti, pasižymėti, blizgėti. Taip pat: luitą, gabalą. Yra tokių vietovardžių.
Filomena Surgėlienė (1865 - ?, ? - Avižonys), Juozapas (?).

Smolenskis arba Smalinskas. LPŽ nurodo, kad tai gali būti pravardinės kilmės pavardė, nuo žodžio smala. Manau, lygiai taip pat tai gali būti vietovardinės kilmės pavardė.
Ona Audėjienė (XVIII-XIXa.)

Rinkevičius. Pavardės kilmė matyt susijusi su žodžiu turgus - rinka.
Eleonora Didžiokienė (1873-?, Avižonys), Kajetonas (1843-?, Avižonys), Jonas (XIXa.)

Jelenskis.
Galbūt kilęs nuo asmenvardžio Elena (Jelena) arba pravardės elnias (lenk. jeleń)
Teklė Audėjienė (1840 -?, ? - Kantrimiškis), Matas (?).

Jovaiša (XIX a. pr. lot įraše - Jawoysza). Pavardė paplitusi Lietuvoj, taip pat Latvijoj ir Baltarusijoj. Dėk kilmės kol kas variantų neturiu.
Justina Paplauskienė (XIX a. pr.).

Kol kas tiek. Tikiuosi dar kada pasistūmėti šiuo klausimu toliau. Jei kas atpažįstat savo protėvius ar giminaičius - atsiliepkit! O gal kas žinote daugiau apie čia paminėtas pavardes?


PS. Čia papildymas apie XX - XXI a. metrikų rašymo ypatumus.
Taigi, mano mamos mergautinė pavardė metrikuose Surgėlaitė. O santuokos pažymėjime Surgelaitė. Ten pat nurodyta, kad po santuokos sudarymo pasirenka pavardę Audėjienė. Tačiau pase jos pavardė Audejienė.
Tėvo pavardė pase - Audėjus. O 2006 metais išduotame gimimo metrikų dublikate - Audėjas. Kiek dokumentų tiek variantų.

9 komentarai:

  1. "internetinis lenkų pavardžių žodynas" - gal galima nuorodą?

    AtsakytiPanaikinti
  2. Gal yra ir solidesnių, bet aš varčiau šitą http://www.stankiewicz.e.pl/index.php?kat=44&sub=530

    AtsakytiPanaikinti
  3. Klausimas apie Jelenskius.
    Čia ne ta pati šaka?
    http://www.geni.com/family-tree/index/6000000006581049433

    Jie iš Debeikių

    AtsakytiPanaikinti
  4. Turbūt ne ta, nes Debeikių Jelenskių matau herbus, o apie maniškių priklausymą bajorams įrašų nemačiau. O ir vardai ne tie - dukra Teklė (gim. 1840), o jos tėvas Matas.

    AtsakytiPanaikinti
  5. O Debeikiai kurie?
    Debeikiai, Anykščių r. sav.
    Debeikiai, Molėtų r. sav.
    Debeikiai, Radviliškio r. sav.

    Maniškiai Širvintų rajone.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Debeikiai Anykščių rajone

    AtsakytiPanaikinti
  7. Anonimiškasliepos 19, 2011

    O kaip kazin Stanelytė

    AtsakytiPanaikinti
  8. Ar Mazeika turi sasajas su Marijampoles aps. Mazeikomis

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Kol kas nežinau iš kur Mažeikos atsikraustė į Širvintų rajoną. Esu girdėjęs, kad iš Žemaitijos. Ši pavardė Lietuvoje labai dažna. Čia yra maniškių Mažeikų giminės medis http://www.geni.com/family-tree/index/6000000010773174441

      Panaikinti

Vieno tokio žmogaus dienoraštis © Adaptuotas 2008 Dicas Blogger šablonas.

TOPO