2006 m. sausio 22 d.

Žodynas



Taigi, mūsų Elzytei jau metukai ir beveik 7 mėnesiai. O kadangi jos žodynas jau senokai daug platesnis už Elačkos Ščiukinos iš "Dvylikos kėdžių", tai nutariau čia šiek tiek apie tai parašyti.
Na, berods pirmasis labai efektingas jos žodis nuo pusės metukų buvo - "ne". Ir jo pirminė forma buvo toks tiesiog nepasitenkinimą reiškiantis garsas tariamas labiau pro nosį "nnnhhe!". Tokį garsą galima buvo išgirsti, pvz., kai ji besimaitindama pajusdavo sotumą ir daugiau nebenorėdavo valgyti.
Buvo ir kitokių ankstyvų žodžių, bet vėl toks labai efektingai atrastas, maždaug vienų metukų amžiaus, buvo jau ne žodis, o visas sakinys - klausimas: "kas ctia?" Ir tai buvo labai populiarus klausimas, kartojamas po daug kartų ir vis skirtingom intonacijom, priklausomai nuo susižavėjimo aptariamu objektu laipsnio.
Na dar pateiksiu kelis įdomesnius pvz. iš šiandieninio Elzės žodyno. Vienas kitas garsas laikui bėgant tariamas vis kitaip, tai didelio tikslumo neatkartosiu:
ačiu - ačiū, prašom, duok, imk, imu;
atia - atia, išeinu, išeini;
nekada - atsakymas į klausimą, ar nori miegoti?;
bum bum - nugriuvau, mušamųjų instrumentų muzika, fejerverkai;
musė - musė, mūšiu (nuo vasaros laikų kaime ji buvo didžioji musių priešė ir medžiotoja, dėl to musė ir mušti yra tas pats terminas).
mesite - mėsytė, meškiukas;
kojytė - koja, kojinė;
ne kojytė - koja kur nors įstrigo;
duyt – durys;
kosiu – užsiklosiu;
mieka - miega, miegu;
kuku - aš pasislėpiau;
nea – nėra;
dunty – dantys;
pukai – pūkai;
puščia - paukštis, paukščiai;
moka - morka;
buolytė - obuolys;
bata - arbata;
maba – mama, duok arbatos;
pyp – pasitrauk!;
diundia - vanduo vonioje;
pišytė - pirštukas;
katia – katė;
lelimba - teletabiai, telebimbam ir penktojo kanalo emblema;
purytė - kepurytė;
mijytė - mergytė;
kapi – kepa;
fū kaka, fū fū - [manau vertimo nereikia];
bėka - bėga, bėgu;
bučia – bučkis;
šioku – šoku;
žėk - žiūrėk;
čia karšta – karšta, neskanu arba žodis nepažįstamam valgiui apibūdinti.
Tai čia tik dalis žodžių, bet šiaip jau pakankamai neblogai galime susišnekėti. Kas be ko, sako "mama", "tėtė", kartais pavyksta netgi "mamytė", nors kažkodėl dažniau "mamate". Kai kuriuos žodžius bent retkarčiais sugeba atkartoti pilnai lietuviškai, dėl ko žodyno nėra reikalo vardinti. Kai Agnė bandė išmokyti Elzę pasakyti, kiek jai metukų, vis kartodama "vienas", tai Elzė nutarė, kad jai jau greičiau "du" nei "vienas". Tai ir rodo pirštu į pirštą sakydama "du". Teletabiai išmokė tokios matematikos;).
Ypač daug mėgsta dainuoti. Populiariausias priedainis - "pupa, pupa".





2006 m. sausio 20 d.

Studentiškos senienos

Taigi, sukėliau savo studentiškas senienas į dienoraštį. Dvi rašliavėlės iš visai skirtingų operų. Pagalvojau, gal dar kokiam senovės religijotyros ar socialinio darbo nagrinėtojui pasirodys įdomu. Pažiūrėjau, visai nepraktiškus dalykus studijavau, jei žiūrint iš materialios pusės. Bet studijavau tai, kas tuo metu man buvo įdomu ir aktualu. Gal dabar dar kokį darbą iš pagalbinio statybų darbininko srities sukurti? Būtų kaip ir neblogas komplektas :)

Skaityti:
EVANGELIJOS SKELBIMAS CHARIZMINIAME ATSINAUJINIME >>


VAIKŲ, ESANČIŲ GLOBOJE, SOCIALINĖ ADAPTACIJA >>

Vieno tokio žmogaus dienoraštis © Adaptuotas 2008 Dicas Blogger šablonas.

TOPO