Evangelizacija atsinaujinime.3

ankstesne dalis | turinys | kita dalis

III. KATALIKŲ CHARIZMINIO ATSINAUJINIMO KILMĖ IR TIKSLAI

Popiežius Jonas Paulius II kreipimesi į Tarptautinio katalikų charizminio atsinaujinimo tarnybos tarybą 1992 metais pasakė: "Atsinaujinimo gimimas tuoj po Vatikano II susirinkimo buvo ypatinga Šventosios Dvasios dovana Bažnyčiai.
Jis parodė daugelio katalikų troškimą pilniau išgyventi savo Krikšto gavimo ir savo, kaip Tėvo sūnų ir dukterų, pašaukimą, pažinti Kristaus, mūsų Gelbėtojo, atpirkimo jėgą intensyvesnėje asmeninės ir grupinės maldos patirtyje, ir vadovautis Šventojo Rašto mokymu, skaitant jį tos pačios Dvasios, kuri jį įkvėpė, šviesoje".(16) Popiežius taip pat pasakė, kad charizminis atsinaujinimas gali suvaidinti svarbų vaidmenį visuomenės perevangelizavime per asmeninį liudijimą apie juose gyvenančią Dvasią ir jos buvimo įrodymu šventumo ir vienybės darbais. (17)
Katalikų charizminio atsinaujinimo pradžia buvo kukli, pirmuosius žingsnius žengė nedidelė Duguesne universiteto dėstytojų ir studentų grupė. Iš pradžių pavieniai asmenys, o paskui jau grupė žmonių rinkdavosi melstis, kad Šventoji Dvasia būtų gyva juose taip, kaip Ji buvo gyva pirmuosiuose krikščionyse atėjus Sekminėms. Ir Šventoji Dvasia nužengė ant jų, duodama patirti galingą Dievo pribuvimo jausmą, išliedama jiems maldos kalbomis ir pranašavimo dovanas, įkvėpdama troškimą skaityti ir suvokti Šventąjį Raštą. Šventoji Dvasia palietė juos taip, kad jų gyvenimas radikaliai pasikeitė.(18) Taip 1967 metais susibūrė pirmoji katalikų charizminė maldos grupė, kurioje reiškėsi Dvasios dovanos ir brendo vaisiai, būdingi sekmininkų sąjūdžiui. Palyginus per trumpą laiką atsinaujinimas išplito visame pasaulyje.(19) Yra dalykų, rodančių Apvaizdos veikimą, kad katalikų charizminis atsinaujinimas prasidėjo būtent po Vatikano II Susirinkimo, kurio galutinis posėdis baigė darbą 1965 metais. Iš tiesų atrodo neįmanoma, kad vyskupai ir popiežius būtų galėję leisti kokią nors sekmininkišką formą katalikų tarpe, jeigu jie patys nebūtų priėmę kai kurių svarbių nutarimų Vatikano II Susirinkime.(20)
Labai svarbus buvo ekumeninės krypties pasirinkimas. Buvo pripažinta, kad "(...) ir už regimosios Katalikų Bažnyčios sienų gali būti kai kurių, ir tai netgi daug ir vertingų dalykų bei gėrybių, kuriais visais yra statoma ir gaivinama pati Bažnyčia (...).(21) Taip pat buvo pasakyta, "(...) kad visa, ką Šventosios Dvasios malone atsiskyrusieji broliai nuveikia, gali prisidėti ir prie mūsų sukilninimo. Kas yra tikrai krikščioniška, niekada neprieštarauja tikrojo tikėjimo klestėjimui; dargi daugiau, tai visuomet gali padėti tobuliau įžvelgti pačią Kristaus ir Bažnyčios paslaptį."(22) Katalikams buvo leista melstis kartu su kitais krikščionimis.(23)
Kitas nutarimas, atvėręs kelią charizminiam atsinaujinimui Katalikų Bažnyčioje, tai charizmų naudojimo pripažinimas. Šventoji Dvasia Dievo tautą pašvenčia, veda ir puošia dorybėmis, naudodama ne vien sakramentus ir Bažnyčios tarnus. Šventoji Dvasia savo dovanas dalindama "(...) kiekvienam atskirai, kaip Jai patinka" (1 Kor 12,11), dalija tikintiesiems ypatingas malones, jomis įgalindama darbuotis Bažnyčioje.(24)
Taip pat svarbus Vatikano II Susirinkimo mokymas, kad visi tikintieji yra pašaukti siekti šventumo ir aktyviai veikti Bažnyčioje.(25)
Prasidėjus charizminiam atsinaujinimui, iškilo keblumų dėl terminų. Pradžioje buvo paplitęs terminas "katalikų sekmininkai", nusakantis ši sąjūdi ir jo dalyvius. Šis pavadinimas buvo pakankamai tikslus, kadangi šis atsinaujinimas yra susietas su viskuo, ką Šventoji Dvasia atėjo padaryti. Tačiau siekiant išvengti painiavos, vėliau buvo priimtas terminas "katalikų charizminis atsinaujinimas". Šis pavadinimas taip pat turi savų problemų. Nors atsinaujinimas tikrai turi ką pasakyti apie charizmas, didžiai apleistas šiandieninėje Bažnyčioje, tačiau šis sąjūdis yra viso Bažnyčios gyvenimo atsinaujinimas.(26) Terminas "charizmatikai" taip pat turi didelių trūkumų. Paskutiniu metu dažnai naudojamas terminas "atsinaujinimas Šventojoje Dvasioje". F.A. Sullivan gina pavadinimą "sekmininkų sąjūdis Katalikų Bažnyčioje".
Jis remiasi katalikų istoriniais ryšiais su sekmininkais ir bendra patirtimi. Sullivan'o teiginį patvirtina bendra Šventosios Dvasios krikšto ir charizmų patirtis. Žinoma, katalikai turi savo teologinį interpretavimą, bet tai nepaneigia patirties vienodumo. Dalyvavimą viename sąjūdyje rodo tebesitęsiantis katalikų bendradarbiavimas su sekmininkais ir kitų krikščioniškų Bažnyčių charizminio atsinaujinimo nariais.(27)
Kardinolas Suenens sako, kad "(...) „Sekminių“ malonės veikimas: tai ne koks nors naujas Judėjimas, nes nėra nei įkūrėjo, nei valdymo, nei tikslios struktūros, bet - Dvasios kvėpimas, kuris gyvybiškai būtinas daugeliui gyvenimo sričių ir iš tiesų visiems judėjimams, kokie jie bebūtų".(28)
"Aiškinti Atsinaujinimą kaip „Judėjimą“ šalia kitų judėjimų reiškia klaidingai suprasti jo prigimtį: tai Dvasios judėjimas, skirtas visai Bažnyčiai, kiekvienos Bažnyčios gyvenimo srities atsinaujinimui".(29) Atsinaujinimo siela - "Šventosios Dvasios krikštas" - tai atgailos malonė, siūloma visiems krikščionims. Kardinolas Suenens ragina ganytojus apmąstyti šį "krikštą", šią Dievo duotą galimybę iki širdies gelmių sukrikščioninti katalikus, priėmusius Krikšto ir Sutvirtinimo sakramentus.(30) "Tegu visi krikščionys išreiškia savo tikėjimą su džiaugsmu, kuris prabyla ir išsiveržia giesme kitomis kalbomis, ne užsienio kalbomis, bet visiškoje žodžio laisvėje, gilioje vienybėje su Šventąja Dvasia, kuri užtaria mus neišsakomais maldavimais" (Rom 8, 26)."(31)
Kardinolas Suenens dažnai pabrėždavo, kad atsinaujinimo tikslas yra Bažnyčios atnaujinimas. Pasiekęs tą tikslą, formalus sąjūdis turėtų išnykti. Ir tas procesas jau prasideda, nes daugelis asmenų pereina nuo veiklos tipiškai charizminės prie darbų ir tarnysčių kitose Bažnyčios veiklos srityse.(32) Vyskupai ir sielų ganytojai, organizuojantys savo teritorijose evangelizaciją ar katekumenatą, dažnai konstatuoja, kad geriausius tų užduočių atlikėjus galima .surasti būtent diecezinėse ar parapijinėse charizminėse bendruomenėse.(33)
Galima sakyti, kad charizminis atsinaujinimas neatneša Bažnyčiai kažko naujo: tai yra atnaujinimas to, ką Bažnyčia jau turi. Jo tikslas nėra suteikti žmonėms neįprastų dvasinių pergyvenimų ar visus paversti formalaus sąjūdžio nariais. Charizminio atsinaujinimo tikslas yra pasitarnauti Bažnyčios misijai, pagelbėti žmonėms gyventi atnaujintą ir veiksmingą krikščionišką gyvenimą.(34)
Šiandien aiškiai matomas Sekminių malonės paliestų žmonių užsiangažavimas evangelizacijos srityje. Tuo pačiu metu Šventoji Dvasia stipriai primena Evangelijos skelbimo būtinybę- per Bažnyčios vadovus.
____________________________________

16 Jonas Paulius II. Kreipimasis į ICCRO tarybą. // Gyvenimas Šviesoje. 1992. Nr. 3/4.
P.2.
17 Plg. Ten pat. P.3.
18 Plg. Martin G.lvadas į katalikų charizmatinį atsinaujinimą. // Gyvenimas Šviesoje. 1991. Nr. 1. P. 8-9.
19 Plg. Sullivan F. A. Katalikų charizmatinis atsinaujinimas. // Gyvenimas Šviesoje. 1990. Nr. 6. P. 16-22.
20 Plg. Sullivan F. A. Katalikų charizmatinis atsinaujinimas. // Gyvenimas Šviesoje. 1990. Nr. 6. P.14.
21 Ekumenizmas. Dekretas. Nr. 3.
22 Ekumenizmas. Dekretas. Nr. 4.
23 Plg. Ten pat. Nr. 8.
24 Plg. Bažnyčia. Konstitucija. Nr. 12.
25 Plg. Ten pat. Nr. 32.
26 Plg. Petit J. OSB. The History of Charismatic Renewal. // GOODNEWS. Special inroduction issue. London. P.3.
27 Plg. Sullivan F. A. Katalikų charizmatinis atsinaujinimas. // Gyvenimas Šviesoje. 1990. Nr. 7. P.3-8.
28 Suenens L. J. Charizmatinis atsinaujinimas. // Gyvenimas Šviesoje. 1991. Nr. 4. P.9.
29 Ten pat. P. I0.
30 Plg. Ten pat. P.10-11.
31 Ten pat. P. 11.
32 Plg. Rakoczy S. Czy istnieje odrębna duchowosc charyzmatyczna? // Otrzymacie Jego moc. Poznan, 1986. P.100.
33 Plg. Ten pat. P. 97.
34 Plg. Martin G. Įvadas į katalikų charizmatinį atsinaujinimą. // Gyvenimas Šviesoje. 1991. Nr. 1. P. 11.

ankstesne dalis | turinys | kita dalis