Evangelizacija atsinaujinime.6.2.

ankstesne dalis turinys kita dalis

2. Sėkmingos evangelizacijos gairės

Evangelizacinėje pastoracijoje daroma didelė klaida, kai būtinai stengiamasi mokyti ir katekizuoti tuos, kurie nėra "gimę iš naujo" (plg. Jn 3, 1-8). Tuo tarpu charizminio atsinaujinimo nariai evangelizacijoje aiškiai išsiskiria du vienas po kito sekančius momentus. Nors jie vienas su kitu labai susiję, visgi yra skirtingi. Pirmiausia visada turi būti kerygma, katekezės vieta vėlesniame etape.
Kalbant apie skelbimą - kerygmą - turima omenyje ne krikščioniškosios doktrinos dėstymas ir jos priėmimas protu, bet Jėzaus Kristaus asmens skelbimas ir Jo Gerosios naujienos priėmimas tikėjimu.
Kerygma yra krikščioniško gyvenimo pamatas. Kerygmos tikslas yra žmogaus gimimas iš naujo. Žmogus gimsta naujam gyvenimui, kai tikėjimu ir atsivertimu atsiliepia į išgelbėjimo skelbimą.(68) Krikščioniškas gyvenimas prasideda nuo asmeninio susitikimo su Jėzumi. Be šio pamato bet koks tolimesnis statymas, ar tai būtų katekezė, moralė, teologija, ar netgi įtraukimas į bažnytinę veiklą, yra statymas ant smėlio. Katekezė, pamaldumas ir moralė negali atstoti naujo gyvenimo patyrimo.(69)
Šiuolaikinis žmogus mieliau klausosi liudytojų, negu mokytojų, o jei mokytojų vis dėlto klausosi, tai tik todėl, kad jie kartu yra ir liudytojai.(70) Todėl charizminiame atsinaujinime evangelizacijos centras yra asmeninis liudijimas. Tai žodinė išraiška to, kaip Jėzus perkeitė žmogaus gyvenimą ir kaip yra patiriami Jo mirties bei Prisikėlimo vaisiai. Todėl liudijimas turi asmeninio patyrimo charakterį. Tai ne doktrinos pristatymas, bet konkretūs dalykai, kuriuose žmogus patyrė Jėzaus išgelbėjimą. Jeigu evangelistas tvirtina, kad Jėzus yra vienintelis Išgelbėtojas, tai reiškia, kad jis patyre tai konkrečioje situacijoje. Liudijime iškeliama ne tai, ką žmogus padarė Viešpačiui, bet ką Viešpats nuveikė to žmogaus gyvenime.(71)
Paprastai liudijimas susideda iš keturių dalių. Pirmiausiai liudijama apie savo būseną iki susitikimo su Kristumi. Po to - apie asmeninį susitikimą su Kristumi. Toliau - pasakojimas, kaip Kristus perkeičia visa tai, kas buvo paminėta pasakojime apie gyvenimą be Jo. Liudijimas užbaigiamas raginimu: Jeigu Viešpats atliko tai mano gyvenime, Jis gali tai atlikti ir tavo gyvenime.(72)
Nuo charizminio atsinaujinimo pradžios nuolat keitėsi Evangelijos skelbimo išraiškos. Pradžioje didesnis dėmesys buvo kreipiamas į masines evangelizacijas. Paskutiniu metu vyrauja nuomonė, kad vaisingiausia evangelizacijos forma - asmeninė evangelizacija. Paruošti žmonės pradeda darbą su vienu ar dviem kitais, nuolat ir artimai su jais bendrauja, kol tie atsiverčia ir prisijungia prie tikinčiųjų bendruomenės.
Tiesa, ir toliau naudojamos masinės evangelizacijos formos, bet jos yra tik pagalbinės. Svarbiausioji forma - asmeninis bendravimas su kiekvienu žmogumi individualiai. (73)
Dar viena Pranciškonų universiteto Stubenville mieste evangelizacijos programa, skirta paruošti katalikus asmeninei evangelizacijai. Programos kūrėjai pripažįsta, kad yra daugybė evangelizacijos formų, bet jei katalikai nežino, kaip pasidalinti savo tikėjimu asmeniškai, visos kitos evangelizacijos formos yra bereikšmės.(74)
J. Bagiackas tikina, kad charizminio atsinaujinimo evangelizacijos sėkmingumas kyla iš asmeninių kasdieninių ryšių perorientavimo liudijimui. Atsinaujinime skiepijamas liudijimas gyvenimu. Kiekvienas individualus asmeninis ryšys kartu tampa ir evangelizacija.(75)
Tas, kuris nori skelbti Evangeliją, privalo gyventi nuolatiniame atsivertime. "Būtina pačiam džiaugtis tuo, jog esi gavęs dovaną. Būtent šis džiaugsmas ir yra atsivertimas, o ne tai, jog esi pasiryžęs padaryti ką nors dėl Dievo. Evangelistu privalo būti žmogus, negalintis atsidžiaugti jam duota dovana. Ir tik tada jo veikla bus vaisinga. Tai, kad jis pats būtų užvaldytas šios dovanos, gyventų ja, yra žymiai svarbiau, negu jo galvojimas apie evangelizavimo techniką."(76)
Kai pirmą kartą žmogus priima Viešpatį ir Jo Dvasią, paprastai jis užsidega įkarščiu dalintis su kitais. Daugeliui šis pirmas užsidegimas yra katalizatorius, vedantis į sėkmingą evangelizaciją. Susilpnėjus įkarščiui, susilpnėja ir uolumas gelbėti sielas. Tačiau kai kurie sėkmingai veda žmones prie Kristaus ir išblėsus pradiniam užsidegimui. Juos stebint paaiškėja, kad jie turi panašų į pradinį užsidegimą. Skirtumas tik tas, kad jie jau sąmoningai stengiasi išsaugoti tą užsidegimą. (77)
Charizminis atsinaujinimas griauna netikrą nusižeminimą. Kai kurie sako: "Ką galiu padaryti, aš ... nieko nesugebu." Ir tada žmonės nesiryžta tarnauti Kristui, nesiryžta tarnauti kitiems žmonėms. Jie- tarsi ir neprivalo nieko daryti, nes nesugeba. Charizminiame atsinaujinime mokoma, kad kiekvienas krikščionis gali pradėti naudoti savo dovaną, nes jis ją gavo per Šventąją Dvasią. Ir krikščionis privalo tą dovaną naudoti.(78) Žmogus mokomas, kad pergalingas ir viltingas nusiteikimas taptų įprastine jo dvasinio gyvenimo perspektyvos dalimi. Nes dalijantis su kitais apie Viešpatį, būtina perteikti vilties ir entuziazmo jausmą. (79)
Charizminiame atsinaujinime evangelizacija neįsivaizduojama be maldos. Evangelistas dėl evangelizacijos meldžiasi dvejopai. Pirmiausia evangelistas turi būti užtarėjas to asmens, su kuriuo jis ruošiasi dalintis Evangelija. Antra, evangelistas prašo nurodymo, ką jam daryti. Neužtenka vien skelbti, bet reikia žinoti ir konkrečiam žmogui Viešpaties skirtą antgamtinį planą. (80)
Patirtis rodo, kad asmeniniuose evangelizavimuose labiau sekasi tiems, kurie visada palieka galimybę veikti Viešpačiui gyvenime tų, kuriems liudija. Todėl labai svarbu išmokti dirbti šalia to, ką jau daro Dievas.(81)
______________________________________________

68 Plg. Tardif E., Prado Flores J.H. Jezus jest Mesjaszem. Lodz, 1992. P. 106-108.
69 Plg. Prado Flores J.H. Jak ewangelizowac ochrzczonych. Lodz, 1993. P. 14-17.
70 Plg. Tardif E., Prado Flores J.H. Jezus jest Mesjaszem. Lodz, 1992. P. 106-108.
71 Plg. Prado Flores J.H. Jak ewangelizowac ochrzczonych. Lodz, 1993. P. 102-103.
72 Plg. Ten pat. P. 104-105.
73 Plg. Šalaševičienė R., Šmerauskaitė D. Ką mes regėjome ir girdėjome Amerikoje. // Gyvenimas šviesoje. 1990. Nr. 10. P. 12-13.
74 Plg. Synan V., Rath R. Launching the Decade of Evangelization. South Bend, 1990. P.42.
75 Plg. Bagiackas J. The Future Glory. South Bend,1983. P. 92.
76 Dembowski B. Bažnyčios širdyje. // Gyvenimas Šviesoje. 1990. Nr. 2 P. 8.
77 Plg. Bagiackas J. The Future Glory. South Bend,1983. P. 93.
78 Plg. Forrest T. Jak zyc wedlug Ducha. Lodz, 1994. P. 100.
79 Plg. Bagiackas J. The Future Glory. South Bend,1983. P. 99.
80 Plg. Bagiackas J. The Future Glory. South Bend,1983. P. 100-101.
81 Plg. Ten pat. P. 101.

ankstesne dalis turinys kita dalis