Evangelizacija atsinaujinime.4

ankstesne dalis | turinys | kita dalis

IV. ŠVENTOSIOS DVASIOS KRIKŠTAS IR EVANGELIZACIJA

Pagrindinė charizminio atsinaujinimo malonė yra Dvasios krikštas. Paprastai jis žymi posūkio tašką žmogaus gyvenime. Žmogus gauna Šventosios Dvasios pilnatvę; patiria realų ryšį su Jėzumi, o per Jį ir su Tėvu. Nepatyrę šios malonės galvoja, kad Dvasios krikštas apima vien jausmų sritį. Tačiau Dvasios krikštas turi poveikį visai asmenybei: protui, valiai, jausmams ir kūnui.
Žmonės Dvasios krikštą patiria labai įvairiai. Nėra dviejų žmonių, turinčių tą patį patyrimą. Šį patyrimą paprastai lydi kokia nors Dvasios dovana (charizma). Dažniausiai pasireiškia meldimosi kalbomis dovana. Tai meldimasis balsu nesąvokine kalba. Po Dvasios krikšto atsiranda tam tikri dvasiniai vaisiai. Dažniausiai atsiranda troškimas melstis ir skaityti Šventąjį Raštą. Žmogus pradeda suvokti Dievo tikslą savo gyvenime. Atsiranda troškimas jungtis prie kitų Dievo šlovinime. Visa persunkia ir aukščiau visko iškyla meilė. Žmogus negali tylėti apie patirtą Dievo meilę ir todėl stengiasi tuo dalintis su kitais.(35)
Jėzuitas Robert Faricy krikštą Šventąja Dvasia vadina tiesiog "didele malone". Neabejotinai tai yra tam tikra vidinio apreiškimo malonė, kurios dėka asmuo staiga per patyrimą suvokia, ką reiškia išgelbėjimas bei tapimas Dievo vaiku. Raniero Cantalamessa, OFM Cap, Dvasios krikštą sieja su Krikšto ir Sutvirtinimo sakramentais. Aplinkoje, kur tikėjimo lygis yra žemas, žmonėms yra teikiami sakramentai, bet jie nėra evangelizuojami. Todėl sakramentų naudos ir malonių veikimo jų gyvenime nesimato. R. Cantalamessa mano, kad Šventosios Dvasios krikštas yra mūsų laikams atsiųsta Dievo malonė "atrišti" Krikšto ir Sutvirtinimo sakramentus ir taip suaktyvinti asmenyje liudijimą tikėjimo malonių, kurias suteikia sakramentai.(36)
Dvasios krikštas nėra kažkokia pridėtinė malonė prie krikščioniško gyvenimo. Tėvai Kilian McDonnell, OSB, ir George Montague, SM, paruošė teologinę. studiją "Įvedimas į krikščioniškąją Bažnyčią ir krikštas Šventąja Dvasia". Jie apžvelgė viso Naujojo Testamento ir Bažnyčios Tradicijos įrodymus (37) ir padarė išvadą, "(...) kad tai, ką ankstyvieji krikščionių autoriai vadino "krikštu Šventąja Dvasia", yra būtina sąlyga pilnam krikščioniškam gyvenimui. (...) "krikšto Šventąja Dvasia" malonė, skirta visai Bažnyčiai".(38) "Krikščioniškasis gyvenimas prasideda atsivertimu į Jėzaus asmenį, bet taip pat būtinai apima ir Šventosios Dvasios dovaną. Visos keturios Evangelijos pristato Jėzų kaip tą, kuris "krikštija Šventąja Dvasia" (Mk 1,8; Mt 3,11; Lk 3,16; Jn 1,33)."(39)
Turėdami tokį supratimą, charizminio atsinaujinimo nariai savo evangelizacinėje veikloje Dvasios krikšto siekia kaip ne atskiriamos įvedimo į krikščioniškąją Bažnyčią dalies.
Žvelgiant iš kitos pusės, Dvasios krikštas turi didelę reikšmę pačiam Evangelijos skelbimui. Evangelizacija niekada nebus įmanoma be Šventosios Dvasios veikimo.(40) Visai kitas dalykas kalbėti apie Dievą, veikusį kažkada istorijoje, ir apie Dievą, veikiantį tavo gyvenimą. O per Šventosios Dvasios krikštą žmogus įgauna naują ir paremtą patirtimi santykį su Dievu. Šventoji Dvasia pradeda veikti tikinčiojo gyvenime.(41) Žmonės gali atverti burnas ir kalbėti Dievui, bet tai pat jie gali kalbėti apie Dievą kitiems žmonėms. Juose yra galia pasiekti ir pakeisti kitus ta pačia Dvasia. Ypatingai pirmieji atsinaujinimo etapai pasižymi tuo, kad tada jis greičiausiai išplinta per asmeninius liudijimus, kai draugas pasakoja draugui, bendradarbis - bendradarbiui, taip pat ir per atsitiktinę pažintį. (42)
Daugelis asmenų, įsijungusių į atsinaujinimą, sako, kad iki Dvasios krikšto nelabai buvo kuo dalintis su kitais savo tikėjimo patyrimu. O po to pergyvenimo jaučia būtinybę skelbti gerą naujieną apie tai, ką jiems Dievas padarė.(43) Dvasios krikštas suteikia galimybę skelbti Evangeliją ir tiems žmonėms, kurie teturi labai nedidelę krikščionišką patirtį. Žmonės dažnai be jokio ypatingo dvasinio pasiruošimo pasijunta Dievo naudojami kaip pranašavimo ar gydymo įrankiai. Dvasios krikštas ir dovanos nėra vien tik esantiems aukštesnėse krikščioniško gyvenimo pakopose. (44)
Jau minėta autorių Kilian McDonnell ir George Montague mokslinė studija buvo svarstoma dešimties teologų ir trijų ganytojų susitikime, vadinamoje Bažnyčios širdies konsultacijoje, kuri įvyko 1990 metais gegužės 6 dieną Technyje, Ilinojaus valstijoje. Konsultacijos išleistame dokumente rašoma: "(...) Bažnyčios atnaujinamas krikštas Šventąja Dvasia, žada atgaivinti evangelizaciją, pamokslavimą, sakramentinį garbinimą, RCIA (Suaugusių įvedimo krikščionybėn apeigas), apaštalavimą jaunimo. tarpe, pasiruošimą Sutvirtinimui ir bendruomeninio gyvenimo formas vietinėje parapijoje."(45)

________________________________________

35 Plg. Martin G. Įvadas į katalikų charizmatinį atsinaujinimą. // Gyvenimas Šviesoje. 1991. Nr. 1. P. 12-13.; plg. Balčiūnas V. Charizmatinis Bažnyčios atsinaujinimas. // Šventoji Dvasia - Bažnyčios Atnaujintoja. Putnam, 1976. P. 44-45.
36 Plg. Cooper K. Baptism in the Holy Spirit. // GOODNEWS. Speciai introduction issue. London. P. 4.
37 Plg. Mc.Donnell K., Montague G. T. Ugnies įpūtimas: Ką bendra turi krikštas Šventąja Dvasia su įvedimu į krikščioniškąją Bažnyčią? Gyvieji akmenys. Kaunas,1993. P. 7.
38 Ten pat. P. 11.
39 Ten pat. P. 15.
40 Plg. Paul VI. "Evangelii Nuntandi". Nr. 75.
41 Plg. Mc-Donnell K., Montague G. T. Ugnies įpūtimas: Ką bendra turi krikštas Šventąja Dvasia su įvedimu į krikščioniškąją Bažnyčią? Gyvieji akmenys. Kaunas, 1993. P. 16.
42 Plg. Hocken P. The Grace of Charismatic Renewal. // GOODNEWS. Special introduction issue. London. P.S.
43 Plg. Rakoczy S. Czy istnieje odrębna duchowosc charyzmatyczna? // Otrzymacie Jego moc. Poznan, 1986. P. 93.
44 Plg. Hocken P. The Grace ofCharismatic Renewal. // GOODNEWS. Special introduction issue. London. P. 5.
45 Plg. McDonnell K., Montague G.T. Ugnies įpūtimas: Ką bendra turi krikštas Šventąja Dvasia su įvedimu į krikščioniškąją Bažnyčią? Gyvieji akmenys. Kaunas, 1993. P. 22.

ankstesne dalis | turinys | kita dalis