Evangelizacija atsinaujinime.8

ankstesne dalis | turinys | kita dalis

VIII. EKUMENINIS BENDRADARBIAVIMAS

Artėjant antro tūkstantmečio pabaigai, krikščionys aiškiai pamatė, kad tarp jų esantis susiskaldymas yra priešingas Kristaus maldai: "Tegul visi bus viena! Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje, tegul ir jie bus viena mumyse, kad pasaulis įtikėtų, jog tu esi mane siuntęs" (Jn 17,21). Įvairių išpažinimų krikščionys ir bendruomenės galėjo patirti, kaip tie žodžiai yra teisingi pirmiausia misijinėje veikloje. Tie, kuriems yra skelbiamas Kristus ir Evangelija, skelbiant kartu broliškumo ir vienybės idealus, negali nepaklausti misionierių apie jų asmeninę vienybę.(122)
Vatikano II Susirinkimo dokumentuose jau neskelbiamas ekleziacentrizmas. Susirinkimo mokslas yra kristocentrinis visais aspektais.(123) Vienas iš pagrindinių Susirinkimo tikslų - atstatyti vienybę tarp visų krikščionių. Buvo aiškiai suformuluota, kad "(...) šis pasidalinimas ir atvirai prieštarauja Kristaus valiai, ir yra papiktinimas pasauliui, ir kenkia šventam uždaviniui - skelbti Evangeliją visai kūrinijai".(124)
Dokumentuose rašoma ir apie galimybes bendrai liudyti savo tikėjimą. "Kiek religinės sąlygos leidžia, ekumeninė veikla tebūnie taip plečiama, kad išvengiant bet kokio indiferentizmo sąmyšio arba nesveiko lenktyniavimo, katalikai su atsiskyrusiais broliais - kiek tai galima - bendrai išpažintų prieš žmones Dievą bei Jėzų Kristų (...)."(125)
Popiežius Jonas Paulius II taip pat ragina vienytis ir bendrai skelbti Evangeliją. Popiežius rašo: "Krikščionių, priklausančių įvairioms Bažnyčioms ir bažnytinėms bendruomenėms, ekumeninė veikla ir Kristaus liudijimas jau davė gausių vaisių. Tačiau labai reikia, kad jos dar glaudžiau bendradarbiautų ir bendrai liudytų (...)."(126)
Per paskutiniuosius dešimtmečius pati ekumeniškiausia jėga pasaulyje buvo sekmininkiškas - charizminio atsinaujinimo sąjūdis. Tai galima pavadinti paprastų žmonių ekumeniniu garbinimu ir bendravimu. Tai patyrė milijonai visų konfesijų krikščionių. (127)
Ypatingai pradžioje katalikų charizminis atsinaujinimas pasižymėjo ryškiu ekumeniniu atvirumu protestantams.(128) Katalikai norėjo pasimokyti iš brolių, turinčių didesnę patirtį. Todėl iš pradžių daugiausia sekmininkai ir kitų krikščioniškų Bažnyčių charizminio atsinaujinimo vadovai buvo kviečiami kalbėti katalikų susirinkimuose. Bet paskui buvo kviečiami ir katalikų atsinaujinimo vadovai pasisakymams protestantų susirinkimuose. Abipusis supratimas ir pagarba leido nusistovėti nuoširdiems santykiams.(129)
Atsirado ekumeninių maldos grupių ir bendruomenių. Ekumeninės bendruomenės - viena svarbiausių priemonių susiskaldžiusiai krikščionybei vienyti. Ekumeninės charizminės bendruomenės iš esmės siekia tapti stipriomis tikinčiųjų bendrijomis. Ypatingai kreipia dėmesį į asmeninį atsinaujinimą ir evangelizaciją. Čia įvairių konfesijų kriščionys vienija savo pastangas, kad sėkmingiau skelbtų Evangeliją. Tokios bendruomenės praktiškai liudija apie sutaikančią Evangelijos jėgą.(130) Tačiau jei lygintume visą atsinaujinimo laikotarpį, tai 1980 metais bendradarbiavimas su broliais protestantais sumažėjo.(l3l) Charizmatikai pradėjo koncentruoti dėmesį į atsinaujinimą savo viduje. Laikui bėgant charizmatikų vadovams toks vystymasis ėmė nepatikti. Jie suvokė, kad ekumeninė atsinaujinimo dimensija nėra tik papildomas ar papuošiantis elementas, bet Dvasios tikslo ir strategijos pagrindas.
1983 metų rudenį Nairobi mieste (Kenija) įvyko susitikimas. Trys vyrai: liuteronas Larry Christenson (Narthome, Minnesota), katalikas Tom Forest (Roma) ir anglikonas Michael Harper (Anglija) – susitiko aptarti pasaulio charizminio atsinaujinimo ekumeninę dimensiją. Ar galėtų sekmininkiškas - charizminis atsinaujinimas pagerinti krikščionių vienybės ir Kristaus tikslų įgyvendinimą? - klausė šie vadovai. Buvo iškelti ir kiti panašaus pobūdžio klausimai. Buvo nutarta sušaukti grupę žmonių, atstovaujančių atsinaujinimą pagal savo tradicijas ir periodiškai susitikinėti diskusijoms ir maldai.
Susirinkimuose dalyvavo: anglikonai Michael Harper (Anglija), Bill Burnett (Pietų Afrika) ir Terry Fullam (JAV); katalikai Tam Forest (Italija), Ken Metz (JAV ir Italija) ir Kevin Ranaghan (JAV); ir liuteronai Larry Christenson (JAV), Anne Rudvin (Pakistanas) ir Alli Valtonen (Suomija). Šiuose susirinkimuose gimė įsitikinimas, kad šis atsinaujinimo centras turi būti pasaulinės evangelizacijos dekada. Jo tikslas padovanoti Jėzui Jo 2000 - tojo gimtadienio proga pasaulį su didesniu krikščionių skaičiumi.(132)
Nuo 1983 metų pastoviai vyko susitikimai, nes vis daugiau vadovų norėjo remti pasiūlytą evangelizacijos dekadą. Ta pati kolegija vadovavo dviems Singapūro pasitarimams, įvykusiems 1987-1988 metais. Čia apie 60 atsinaujinimo vadovų iš viso pasaulio buvo susirinkę maldai ir svarstymams. Čia paminėti susirinkimai buvo pirmieji charizminio atsinaujinimo istorijoje organizuoti įvairių tautų ir įvairių konfesijų atstovų.(133)
Atskiruose žemynuose taip pat vyko ekumeninės konferencijos, skirtos pasaulio evangelizacijai. Šiaurės Amerikoje sekmininkų sąjūdžio vadovai iš visų pagrindinių denominacijų suformavo Šiaurės Amerikos Atsinaujinimo tarnybos komitetą. Šis komitetas 1986 metais New Orleane surengė vadovų konferenciją, skirtą Šventajai Dvasiai ir pasaulio evangelizacijai. Į ją suvažiavo 7 500 atsinaujinimo vadovų iš keturiasdešimties skirtingų Bažnyčių ir bendrijų. Didžiausią grupę sudarė katalikai.
1987 metais tas pats komitetas suruošė kongresą, skirtą Šventajai Dvasiai ir pasaulio evangelizacijai. Į jį suvažiavo 35 000 dalyvių iš visų pagrindinių Bažnyčių.(134)
1989 metais gegužės 7-14 dienomis Jeruzalėje specialiam sekmininkų maldos pasninkui susirinko 108 charizmatikų ir sekmininkų vadovai iš 31 šalies. Jie meldėsi dėl naujojo Šventosios Dvasios išliejimo Bažnyčioje ir pasaulyje. Šią savaitę, kupiną maldos, šlovinimų ir kvietimo evangelizuoti pasaulį, dalyviai išgyveno kartu ir vienybės džiaugsmą, ir susiskaldymo skausmą. Pakviestieji dalyviai atstovavo platų krikščioniškųjų konfesijų spektrą - katalikai, protestantai, sekmininkai - taip pat ir krikščionys, nepriklausantys jokiai religinei grupei.
Savo atidarymo kalboje Larry Christenson, pasninko savaitės vadovas, kalbėjo apie visą Bažnyčią, nešančią visą Kristų - visam pasauliui. Jis nurodė daugiau nei 400 nepavykusių bandymų evangelizuoti pasaulį. Jie nepavyko dėl panašių priežasčių. Jų veiklos sritis buvo per siaura. Jie įtraukė tik atskiras Kristaus Kūno dalis. Christenson pakvietė skirtingų grupių bei tradicijų krikščionis būti atviresnius vienus kitiems. Jis ragino atsiliepti į Dvasios raginimus, kad bendradarbiavimas būtų tinkamas ir efektyvus. Jis sakė, kad visų svarbiausia pasaulinės evangelizacijos darbe pažinti, padrąsinti ir kalbėti gerai vieniems apie kitus. Kadangi jokia Bažnyčia negali viena evangelizuoti pasaulio, jis pakvietė visas Bažnyčias siekti tikslo ir veikimo vienybės, nešant Gerąją Naujieną visam pasauliui.(135)
JAV Katalikų charizminio atsinaujinimo nacionalinės tarybos komitetas, pradėdamas pirmuosius evangelizacijos dešimtmečio metus, paskelbė savo tikslus 1990 metams. Ten nurodoma, kad naujosios Sekminės turi du tikslus: suteikti mums naujų jėgų laimėti pasaulį Jėzui ir surinkti Kristaus Kūną. Nurodoma, kad ir toliau bus dedamos visos jėgos krikščionių vienybės išsaugojimui. Išreiškiamas pasiryžimas dirbti kartu su broliais ir seserimis Kristuje iš 40-ties kitų konfesijų; pažadama įkvėpti ir padrąsinti vieniems kitus eiti į priekį, kad laimėti šį pasaulį Jėzui.(136)
____________________________________________

122 Plg. Jan Pawel II. Przekroczyc prog nadziei. Lublin, 1994. P. 116-117.
123 Plg. Ten pat. P. 112.
124 Ekumenizmas. Dekretas. Nr. 1.; plg. Misijinė Bažnyčios veikla. Dekretas. Nr. 6.
125 Misijinė Bažnyčios veikla. Dekretas. Nr.15.
126 Jonas Paulius II. Enciklika "Redemptoris Missio". Nr. 50.
127 Plg. Synan V., Rath R. Launching the Decade of Evangelization. South Bend, 1990. P. 162-163.
128 Plg. Scanlan M. Antroji karta. // Gyvenimas Šviesoje. 1990. Nr. 12. P. 12.
129 Plg. Sullivan F. A. Katalikų charizmatinis atsinaujinimas. // Gyvėnimas Šviesoje. 1991. Nr. 7. P. 7
130 Plg. Hocken P. Charizmatinės bendruomenės. // Gyvenimas Šviesoje. 1990. Nr. 11. P.5-8.
131 Plg. Scanlan M. Antroji karta. // Gyvenimas Šviesoje. 1990. Nr. 12. P. 12.
132 Plg. Synan V., Rath R. Launching the Decade of Evangelization. South Bend,1990. P. 151.
133 Plg. Ten pat. P. 152.
134 Plg. Su1livan F. A. Katalikų charizmatinis atsinaujinimas. // Gyvenimas Šviesoje. 1990. Nr. 7. P. 9.
135 Plg. Synan V., Rath R. Launching the Decade of Evangelization. South Bend, 1990. P. 152-153.
136 Plg. Synan V., Rath R. Launching the Decade of Evangelization. South Bend, 1990. P.46.

ankstesne dalis | turinys | kita dalis