Jokūbo Laiškas

Pasižymėjimai ir kilusios mintys

Jok 1,5 Dievas išmintį teikia nedvejodamas visiems, kas tik prašo.
Jok 1,6 Tik prašyti išminties reikia nė kiek neabejojant. Šį kartą skaitydamas šias eilutes aš pagalvojau, kad čia kvepia fanatizmu. Man pasirodė, kad čia turima omeny įsikalimas kokios minties ir fanatiškas jos laikymasis. Tada tikrai, kokios išminties užsimanai, tokią neabejotinai ir gausi. (Toliau apie tai žiūrėti Jok 3,13-18).
Jok 1,12 Ištvėrusiems išmėginimus – gyvenimo vainikas.
Jok 1,14 Gundymas – tai tavo paties geidulio paviliojimas.
Jok 1,17 Dievuje nėra jokio pakitimo.
Jok 1,27 Tikras pamaldumas – ką nors padaryti gyvenimo nuskriaustiems žmonėms. Aplankyti vienišą žmogų yra pamaldumas. Nesusitepti pasauliu irgi pamaldumas.
Šiek tiek neesminės filologijos. Čia, žinoma, tik skirtingi Jurėno ir Kavaliausko žodžio evpiske,ptesqai vertimai. Jurėnui “aplankyti” vienišą žmogų yra pakankamai svarbu, o Kavaliauskui to nepakanka, jam būtina “rūpintis”. Na, atrodo, versti čia galima ir vienaip, ir kitaip. Be to šio gr. žodžio šaknis yra ta pati kaip ir episkopos (vyskupas, prižiūrėtojas). Mano supratimu Jurėno parinktas žodis visgi mūsų laikais kerta giliau. Žodis “aplankyti” neišvengiamai suponuoja santykį, kuris tikrai nepaneigia rūpinimosi. Tuo tarpu “rūpinimasis” mūsų technologijų pasaulio laikais netgi labai įmanomas ir be santykio. Kita vertus Kavaliausko vertime minimas “sielvartas”, kuris šaukiasi santykio.

Jok 2,8-13 Atrodo, turime galimybę pasirinkti pagal koki įstatymą gyvensime: ar pagal meilės ir gailestingumo įstatymą, ar pagal raidišką teisingumo įstatymą (t.y. maždaug tik pagal 10 Dievo įsakymų). Pagal kokį gyvensime, pagal tą ir busime teisiami. Jokūbas siūlo rinktis gailestingumo ir meilės įstatymą. Nes pasirinkus tik teisingumo įstatymą, jis bus pritaikytas ir mus. Tada teismo sprendimui būtų “vieni vartai”. Manau, teismo dieną daug patrauklesni turėtų būti žodžiai “gailestingumas”, “meilė”.

Jok 3,13-18 Pasirodo, aš klydau dėl išminties prašymo neabejojant (Jok 1,6). Jokūbas turi minty ne fanatišką išmintį. Čia (Jok 3,13-18), Jokūbas kaip tik kritikuoja fanatišką savanaudišką išmintį. Jokūbas taip pat nekalba ir apie S.T. išminčių propaguotą protingos ir materialiai turtingos gyvensenos išmintį.
Jok 3,17 Išmintis, apie kurią kalba Jokūbas: “… tyra, paskui taiki, švelni, nuolaidi, pilna gailestingumo ir gerų vaisių, nešališka, nuoširdi”. Kaip tai nepanašu į fanatizmą. O aš buvau suabejojęs…
Dieve, duok man šitos išminties. Dieve, duok man tą tikėjimą be abejonės. Leisk man prašyti ir neabejoti. Aš noriu tos tikrosios išminties iš AUKŠTYBIŲ.

Jok 4,1-3 Jei ko prašome tik mūsų įgeidžių patenkinimui, tai galime nesivarginti.
Jok 4,6 “Dievas priešinasi išdidėliams, bet nuolankiesiems teikia malonę”.
Jok 4,10 “Nusižeminkite Viešpaties akivaizdoje, ir jis jus išaukštins”. Atrodo, Dievas neveiks, kol tu netapsi “niekuo”, kol netapsi “pravalu” pasaulio akyse. O mes taip bijom prarasti save, taip bijom būti pažeminti. Bet tokia yra sąlyga, kad Dievas galėtų mus išaukštinti. Pagalvojau, kad čia pavartotas žodis (išaukštins) tikrai be rezervų, juk bent man būtų užtekę ir paprastesnio žodžio, pvz. “pakels”.