Tai gavosi taip, kad pastorius Simonas išbarė mus labai, kad į bažnyčią jokią nevaikštom, grasinosi visaip: - "atai bezbožnikais išvadinsiu". Sakė, kad taip neprireiktų mūsų išvadinti, turim bent tokį minimumą įvykdyti - Raštą paskaityti. Nu ką, susigėdom su Agne baisiausiai ir šiandien tvarkingai griebėmės skaityti Rašto. Ir Elzė labai puolė pritarti kalbom.
Pasirinkom evangelijos pagal Luką pradžią. Taip beskaitydamas sustojau, pagalvojęs, kad gal ne taip perskaičiau kažką. Čia apie Joną krikštytoją, koks jis bus: "jis žengs pirma Viešpaties, kreipdamas tėvų širdis į vaikus..." Pagalvojau, na neteisingai perskaičiau... bandau dar kartą ir vėl tas pats. Kažkaip tai jau įprasta girdėti, kaip visi tėvukai trokšta, kad jų atžalos atsigręžtų į juos, o čia atvirkščiai. Jau buvom girdėję mintį, kad ne vaikai tėvams, o tėvai vaikams yra duodami ir čia Rašte ta mintis kaip ir patvirtinama. Na tai kadangi mes jau Elzei priskirti, tai reik nenuvilti nei mus Priskyrusiojo, nei Elzės. Tai kadangi mes su Agne savo tokiu priskyrimu labai džiaugiamės, tai padėkojom Dievui, kad to paskyrimo nereikėjo taip ilgai laukti, kaip Zacharijui ir Elzbietai.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
šakės, vos neapsiašarojau, rimtai. taip džiaugiuosi su jumis. ir aš tai atrandu, tik gal neprikausomai arba neįtakotas rašto, bet tokia mintis kuždėjo man jau kuris laikas.
AtsakytiPanaikintiNu baisus tas Simonas, kaip jis taip su jumis;)
AtsakytiPanaikintiAlia nieko, priprasit, paskui bus net malonu.Tik dėl vaikų, tai vis dėlto vaikai duodami "Štai aš ir mano vaikai, kuriuos man davė Dievas"
"atai bezbožnikais išvadinsiu" - kaip kam tai
AtsakytiPanaikintikaip pagirimas skambetų.
Atleisk, jei teršiu komentarų sąrašą, nesusilaikiau
savo trigrašį kyštelėjes...
Ank.