2022 m. rugpjūčio 22 d.

Audėjų sodai

Tinklaraštis jau seniai neatnaujinamas. Feisbukas nukonkuravo tinklaraštį. Bet jei kas dar čia užsuka ir yra įdomu kuo dabar užsiimu, tai pasidalinsiu feisbuke rašytu tekstu.

Taigi, kas dar nežino, šiuo metu pagrindinė mano veikla yra sodininkystė ir medelyninkystė. Prioritetinė kultūra graikiniai riešutmedžiai.

Kam įdomu išsamiau, galite apsilankyti internetinėje svetainėje Audėjų sodai arba sekite puslapį Audėjų sodai feisbuke.

O čia trumpi atsakymai kodėl graikiniai riešutmedžiai ir kodėl sodas?

Atsakant išsamiai, reikėtų pradėti nuo pradžių. Sodą prie namų atsimenu tiek, kiek atsimenu save lauke. Sode buvo obelų, vyšnių, trešnių, slyvų. Augau tais laikais, kai vaisių parduotuvėje ar turguje ištisus metus nebuvo. Todėl sode nokstantys vaisiai buvo labai laukiami. Tačiau ne vien vaisiai sode tada buvo vertybė. Nebuvo medžio, į kurio visas šakas galinčias mane išlaikyti, nebūčiau įlipęs. O kai įlipus dar ir pasivaišinti galima – dar smagiau 🙂 Todėl, kai tėtis išpjovė didelę dalį sodo, kad ten pastatytų šiltnamį, buvo labai gaila.

Dar jaukesnis sodas buvo pas tetą Pauliną, tėčio seserį. Sodyba buvo (ir dabar yra) apsodinta dideliais medžiais, o viduje – vaismedžių sodas. Daugiausia obelys. Kai būdavo obuolių sezonas, teta Paulina visada duodavo parsivežti įvairių veislių obuolių. Tačiau labiau už skanius obuolius įsiminė tos sodybos jaukumas, ypač dėl tų didžiųjų medžių aplinkui.

Pasakojant apie vaikystę, reikia prisipažinti, kad graikiniai riešutai tuomet dar nebuvo mano mėgstamiausi. Tada labiau patiko lazdyno riešutai. Ir tie buvo irgi ne parduotuviniai, o iš miško. Švieži, dar nedžiovinti, tiek tada vaikystėje, tiek dabar yra patys skaniausi. O dar daugiau laimės už riešutus teikdavo riešutų rinkimo procesas. Su draugais eidavome į mišką, ilgokai klaidžiodavome, lazdynų rasdavome, bet didesnį kiekį riešutų rasdavome ne ant visų. Tačiau net nebuvo labai svarbu kiek daug pavyko prisiriešutauti. Iš riešutinio žygio visada grįždavome laimingi.

Taigi, kiek save pamenu, sodas, vaismedžiai, iš esmės medžiai, buvo kažkas gero ir jaukaus. Čia galime pažvelgti į dar vieną pradžią - Pradžios knygos iš Biblijos pradžią. Pagal knygos pasakojimą, būtent sode po sukūrimo buvo apgyvendintas pirmasis žmogus. O pirmasis žmogaus darbas buvo prižiūrėti sodą. Taip, vėliau žmogus neteko galimybės gyventi tame sode. Ilgus tūkstantmečius žmonijos istorijoje sodą galėjo įsiveisti tik nedaugelis.

Šiandien evoliucijos mokslas žmonių protėvius irgi apgyvendina medžiuose ir tarp medžių. Vėliau protėviai nulipo nuo medžių ir paliko mišką (džiungles), bet medžių svarba ir teikiamas jaukumas turbūt yra į žmogų įaugę genetiniame lygmenyje. Prieš keletą metų teko skaityti apie Kaune atliktą tyrimą. Pasirodo, miestiečių, gyvenančių arčiau parkų, sveikata buvo geresnė už gyvenančių toliau. Taigi, medžiai mums, žmonėms, tiesiog gyvybiškai reikalingi. Gal todėl išėjęs pasivaikščioti į sodą prie medžių jaučiuosi labiausiai atsigavęs ir pailsėjęs. Ir tiesiog jauti, kaip dirbdamas sode pasiilsi. Taip, fiziškai kartais būni labai pavargęs, bet viduje esi laimingas ir pailsėjęs.

O kodėl graikiniai riešutmedžiai? Nuo riešutavimo vaikystės laikais, skonis jau yra pasikeitęs. Dabar skaniausi yra būtent graikiniai riešutai. Kažkada galvojau, kad visų graikinių riešutų skonis yra vienodas. Dabar jau žinau, kad ne kiekvieno riešutmedžio riešutai yra skanūs. Bet gerų veislių riešutai yra puikaus skonio. Be to graikiniai riešutai turi daug žmogui naudingų medžiagų. Kas domisi sveika mityba, žino, kad būtent graikiniai riešutai savyje turi žmogui labai reikalingų Omega 3 riebiųjų rūgščių. Jų nauda žmogui yra visokeriopai ištyrinėta ir patvirtinta.

Bet čia turbūt reikia pripažinti, kad ne vien tik riešutai patraukė mano dėmesį. Saugę riešutmedžiai yra ne mažiau jaukūs ir gražūs, kaip dideli lapuočiai medžiai, teikę jaukumą tetos Paulinos sodybai, kaip medžiai mūsų parkuose ir miškuose. Šiandien mūsų soduose įsivyravo žemaūgiai ar pusiau žemaūgiai vaismedžiai. Tai išties yra geras pasirinkimas, nes norint turėti kokybiškų vaisių, vaismedžius reikia intensyviai prižiūrėti, o tai patogiai galima daryti tik su neaukštais vaismedžiais. Tuo tarpu graikiniai riešutmedžiai yra vieni iš nedaugelio aukštaūgių vaismedžių, kuriems po kelių metų intensyvesnės priežiūros galima leisti augti laisvai (pasirinkus tinkamas veisles). Jie teikia parko medžių grožį ir jaukumą, tuo pačiu duoda skanių ir naudingų riešutų. Todėl sąlyginai nedideliame mūsų namų skype iš pradžių atsirado 4 graikiniai riešutmedžiai, o dabar kaime sodiname jau visą riešutmedžių sodą. Riešutmedžiai šiandien yra tie vaismedžiai, kurie, jei jiems kas nors nesutrukdys, džiugins savo grožiu ir riešutais kelias kartas į priekį. Riešutmedžiai Lietuvoje pakankamai nauja kultūra, bet ji jau aiškiai parodė, kad dabartinis klimatas jai leidžia čia puikiai augti ir derėti. Riešutmedžiai ilgamečiai medžiai ir norint juos auginti, negali žvelgti tik į šią dieną, jie tave tiesiog projektuoja į ateitį, net jei pagal savo metus kitu atveju didelių planų jau nekurtum. Todėl negali sustoti, apsnūsti, o turi žvelgti į priekį. O juk tai irgi gerai! Sodas yra mūsų šeimos veikla, taigi, turime ilgalaikį planą šeimai.

Vieno tokio žmogaus dienoraštis © Adaptuotas 2008 Dicas Blogger šablonas.

TOPO