Na, tai žodžiu, privaro prie manęs vieną dieną, dar prieš Kalėdas, Užupio Pankas ir sako:
- Tai va, dabar jau man nėra autoritetų. Ir Jėzus man ne autoritetas.
Na, galvoju, idomu bus išgirsti, kaip čia žmogus pakomentuos šį pareiškimą. Dar tiek pripažino, kad dabar tik pats sau autoritetas, o po to nukreipė temą kažkur kitur. Na, tai bandau sugrąžinti aną prie jo teiginio. Po truputi paaiškėjo, kad šiandien jam sąvoka "autoritetas" tolygi sąvokoms "diktatas", "tironija", "totalitarizmas" ir pan. Ką gi, teko persiorentuoti prie naujo termino apibrėžimo. Taigi Užupio Pankas papasakojo, kad nebeliko jam dabar autoritetų, ta blogąja prasme. Tai pagyriau žmogų.
Taip išėjo, kad paliko jis man gero Kalėdinio pamąstyto. Na ir pamąsčiau, ar galėtų tas Jėzus, kurį aš pažistu, būti autoritetu, ta blogąja, Užupio Panko panaudota prasme? Pamasčiau vienaip, pamasčiau kitaip, nu kad ne. Tas mano pažįstamas Jėzus tokiu bloguoju autoritetu negali būti. Jei kažkoks Jėzus kam nors yra autoritetas ta blogąja prame, tai tikrai ne tas pats Jėzus, kurį aš pažįstu.
Antras mano pamąstymo punktas buvo tas, kad, va, gerai yra išsivaduoti iš tų visokių blogų autoritetų, bet turbūt krūčiausias reikalas, tai išsivaduoti iš to autoriteto blogąja prasme - tai iš savo paties autoriteto. Turbūt kiekvienam jis yra šiek tiek kitoks su savais niuansais. Ir tikrasis Jėzus (ne autoritetas) kaip tik ir atėjo į mūsų gyvenimą, kad išvaduotų mus ne tik nuo išorinių autoritetų, bet labiausiai nuo savo paties autoriteto.
PS. Po kiek laiko susitikę, mes visgi sutarėm, kad taip radikaliai vartoti autoriteto sąvoką yra pernelyg originalu, taigi skaitytojams nepatarčiau perimti tokio autoriteto sąvokos vartojimo, nebent būtumėt Užupyje.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Nu, nezinau, Joakimai, Jezus yra visoks autoritetas - jis yra Biblijos Dievas, o be bicas is kitos gatves. Jis - nepripazistantis jokiu kompromisu, pats ziauriausias ir nuozmiausias diktatorius is visu buvusiu. Savo mokiniams jis sake"daugelis ana diena man sakys, o as atsakysiu "Eikit salin, as jusu nepazistu". Taip jis pasakys zmonem, kurie jo vardu dare stebuklus ir t.t. O ar mes nors viena stebukla padareme jo vardu? Tai kas bus su mumis?
AtsakytiPanaikintiTik jo diktaturos esme - meile, jeigu jai paklusti, nebegali gyventi savo gyvenimo, turi gyventi Jo gyvenima. Jezus atima viska is tavo gyvenimo, kad duotu tai, ka Jis numate tau.
Aisku, gali pasirinkti ji laikyti per atstuma, bet tai nieko neduos. Paulius apie save rase "Jezaus Kristaus vergas..."
Taigi, mes arba esame Jo vergai(jei isivaizduoji ka reiskia vergija)arba savo vergai.
Kieno diktatura baisesne?
Na, kagi, negaliu aš tau, Linai, uždrausti turėti diktatoriaus, o man mieliau, kai Jėzus yra draugas. Nenoriu paneigti tavo minimų Jėzaus žodžių, bet negi tau nesinori išgirsti:
AtsakytiPanaikintiJon 15,15 Jau nebevadinu jūsų tarnais,
nes tarnas nežino,
ką veikia jo šeimininkas.
Jus aš draugais vadinu,
nes jums viską paskelbiau,
ką buvau iš savo Tėvo girdėjęs.
Va uždavė Užupio Pankas pasvarstymo, tai truputį ir pakomentuoja Joakimo pastabas jų atžvilgiu.
AtsakytiPanaikintiTaip velniop tuos “diktatoriškus” autoritetus, bet štai kažkaip lengviau ir šviesiai ant širdies. Bet į tą jų vietą ir man niekaip neįsipaišo Jėzus kaip “blogasis” autoritetas. Dėl “gerojo” autoriteto dar nesutariu su savimi – taip klausinėju savęs ir klausinėju stebėdamas tai, kas vyksta manyje, kaip kiti gyvuoja. Kad sau ne autoritetas, tai faktas, tai pernelyg didelės nepasikliovos savimi išdava. Bet taip pastebiu, kad į tą “blogiukų” autoritetų vietą, kur daba taip šviesiau, niekaip nedera ir man itin paveikaus žmogiškumo dalykas. Na niekaip nenori ton vieton, nors dėl to svarbos savo gyvenime aš jau neabejoju. Tad vieta “rezervuota”. Gal tai laikas, kai taip ramiai verta pergyventi atsiradusią alergiją “autoritetams”. Bet taip jaučiu, kad Jėzus tikrai kažkaip itin gražiai dera toje naujai atsiradusioje šviesioje “autoritetų” vietoje.