Audėjų sodai. Kodėl graikiniai riešutmedžiai?

Tinklaraštis jau seniai neatnaujinamas. Feisbukas nukonkuravo tinklaraštį. Bet jei kas dar čia užsuka ir yra įdomu kuo dabar užsiimu, tai pasidalinsiu feisbuke rašytu tekstu.

Taigi, kas dar nežino, šiuo metu pagrindinė mano veikla yra sodininkystė ir medelyninkystė. Prioritetinė kultūra graikiniai riešutmedžiai. Skiepijimo būdu dauginame graikinius riešutmedžius.

Kam įdomu išsamiau, galite apsilankyti internetinėje svetainėje Audėjų sodai arba sekite puslapį Audėjų sodai feisbuke.

O čia trumpi atsakymai kodėl graikiniai riešutmedžiai ir kodėl sodas?

Atsakant išsamiai, reikėtų pradėti nuo pradžių. Sodą prie namų atsimenu tiek, kiek atsimenu save lauke. Sode buvo obelų, vyšnių, trešnių, slyvų. Augau tais laikais, kai vaisių parduotuvėje ar turguje ištisus metus nebuvo. Todėl sode nokstantys vaisiai buvo labai laukiami. Tačiau ne vien vaisiai sode tada buvo vertybė. Nebuvo medžio, į kurio visas šakas galinčias mane išlaikyti, nebūčiau įlipęs. O kai įlipus dar ir pasivaišinti galima – dar smagiau 🙂 Todėl, kai tėtis išpjovė didelę dalį sodo, kad ten pastatytų šiltnamį, buvo labai gaila.

Dar jaukesnis sodas buvo pas tetą Pauliną, tėčio seserį. Sodyba buvo (ir dabar yra) apsodinta dideliais medžiais, o viduje – vaismedžių sodas. Daugiausia obelys. Kai būdavo obuolių sezonas, teta Paulina visada duodavo parsivežti įvairių veislių obuolių. Tačiau labiau už skanius obuolius įsiminė tos sodybos jaukumas, ypač dėl tų didžiųjų medžių aplinkui.

Pasakojant apie vaikystę, reikia prisipažinti, kad graikiniai riešutai tuomet dar nebuvo mano mėgstamiausi. Tada labiau patiko lazdyno riešutai. Ir tie buvo irgi ne parduotuviniai, o iš miško. Švieži, dar nedžiovinti, tiek tada vaikystėje, tiek dabar yra patys skaniausi. O dar daugiau laimės už riešutus teikdavo riešutų rinkimo procesas. Su draugais eidavome į mišką, ilgokai klaidžiodavome, lazdynų rasdavome, bet didesnį kiekį riešutų rasdavome ne ant visų. Tačiau net nebuvo labai svarbu kiek daug pavyko prisiriešutauti. Iš riešutinio žygio visada grįždavome laimingi.

Taigi, kiek save pamenu, sodas, vaismedžiai, iš esmės medžiai, buvo kažkas gero ir jaukaus. Čia galime pažvelgti į dar vieną pradžią - Pradžios knygos iš Biblijos pradžią. Pagal knygos pasakojimą, būtent sode po sukūrimo buvo apgyvendintas pirmasis žmogus. O pirmasis žmogaus darbas buvo prižiūrėti sodą. Taip, vėliau žmogus neteko galimybės gyventi tame sode. Ilgus tūkstantmečius žmonijos istorijoje sodą galėjo įsiveisti tik nedaugelis.

Šiandien evoliucijos mokslas žmonių protėvius irgi apgyvendina medžiuose ir tarp medžių. Vėliau protėviai nulipo nuo medžių ir paliko mišką (džiungles), bet medžių svarba ir teikiamas jaukumas turbūt yra į žmogų įaugę genetiniame lygmenyje. Prieš keletą metų teko skaityti apie Kaune atliktą tyrimą. Pasirodo, miestiečių, gyvenančių arčiau parkų, sveikata buvo geresnė už gyvenančių toliau. Taigi, medžiai mums, žmonėms, tiesiog gyvybiškai reikalingi. Gal todėl išėjęs pasivaikščioti į sodą prie medžių jaučiuosi labiausiai atsigavęs ir pailsėjęs. Ir tiesiog jauti, kaip dirbdamas sode pasiilsi. Taip, fiziškai kartais būni labai pavargęs, bet viduje esi laimingas ir pailsėjęs.

O kodėl graikiniai riešutmedžiai? Nuo riešutavimo vaikystės laikais, skonis jau yra pasikeitęs. Dabar skaniausi yra būtent graikiniai riešutai. Kažkada galvojau, kad visų graikinių riešutų skonis yra vienodas. Dabar jau žinau, kad ne kiekvieno riešutmedžio riešutai yra skanūs. Bet gerų veislių riešutai yra puikaus skonio. Be to graikiniai riešutai turi daug žmogui naudingų medžiagų. Kas domisi sveika mityba, žino, kad būtent graikiniai riešutai savyje turi žmogui labai reikalingų Omega 3 riebiųjų rūgščių. Jų nauda žmogui yra visokeriopai ištyrinėta ir patvirtinta.

Bet čia turbūt reikia pripažinti, kad ne vien tik riešutai patraukė mano dėmesį. Saugę riešutmedžiai yra ne mažiau jaukūs ir gražūs, kaip dideli lapuočiai medžiai, teikę jaukumą tetos Paulinos sodybai, kaip medžiai mūsų parkuose ir miškuose. Šiandien mūsų soduose įsivyravo žemaūgiai ar pusiau žemaūgiai vaismedžiai. Tai išties yra geras pasirinkimas, nes norint turėti kokybiškų vaisių, vaismedžius reikia intensyviai prižiūrėti, o tai patogiai galima daryti tik su neaukštais vaismedžiais. Tuo tarpu graikiniai riešutmedžiai yra vieni iš nedaugelio aukštaūgių vaismedžių, kuriems po kelių metų intensyvesnės priežiūros galima leisti augti laisvai (pasirinkus tinkamas veisles). Jie teikia parko medžių grožį ir jaukumą, tuo pačiu duoda skanių ir naudingų riešutų. Todėl sąlyginai nedideliame mūsų namų skype iš pradžių atsirado 4 graikiniai riešutmedžiai, o dabar kaime sodiname jau visą riešutmedžių sodą. Riešutmedžiai šiandien yra tie vaismedžiai, kurie, jei jiems kas nors nesutrukdys, džiugins savo grožiu ir riešutais kelias kartas į priekį. Riešutmedžiai Lietuvoje pakankamai nauja kultūra, bet ji jau aiškiai parodė, kad dabartinis klimatas jai leidžia čia puikiai augti ir derėti. Riešutmedžiai ilgamečiai medžiai ir norint juos auginti, negali žvelgti tik į šią dieną, jie tave tiesiog projektuoja į ateitį, net jei pagal savo metus kitu atveju didelių planų jau nekurtum. Todėl negali sustoti, apsnūsti, o turi žvelgti į priekį. O juk tai irgi gerai! Sodas yra mūsų šeimos veikla, taigi, turime ilgalaikį planą šeimai.

Genealogijos tinklaraštis

Pradėjau naują tinklaraštį. Kol kas tik vienas įrašas apie vieną mano protėvių liniją. Gal ir negreitai, bet tikiuosi kada nors papildyti įrašais ir apie kitas linijas.

Apie laisvę

Mano straipsnis "Ar suvokiame savo (ne)laisvę?" Tvarkingai suredaguotą straipsnį galima skaityti popieriniame žurnale "Gyvieji šaltiniai". Nors pavardę tai su klaida užrašė.

Pavardės

Praeitą kartą rašiau apie vardus, o dabar nutariau parašyti apie pavardes. Skirtingai nei vardus, pavardes parenka ne tėvai - jas paveldime iš savo protėvių. Bent jau man būtų įdomu sužinoti savo protėvių pavardžių kilmę. Šią žiemą kurdamas genealoginį giminės medį bandžiau šiek tiek pasigilinti ir į pavardes. Aišku, nepavyko prisikasti taip toli, kada prie protėvių vardų atsirado pavardės. Bet kai kurias, nors ir hipotetines versijas, pasiaiškinau. Tiesa, labai tikėjausi, kad viską labai palengvins Lietuvių pavardžių žodynas. Deja, ten surinkta išsami informacija apie žodyno ruošimo laikotarpiu buvusį pavardžių paplitimą Lietuvoje (o tas ne taip ir įdomu), o dėl kilmės tai tik prie vienos kitos pavardės nurodoma kokia versija.
Galiu priminti, kad pavardės (arba antrasis asmenvardis) Lietuvoje yra fiksuojamos nuo XV a. Iš pradžių prie vardo dažniausiai buvo pridedamas koks nors prievardis. Tai galėjo būti krikšto vardas, tėvavardis, specialybė, vietovė, pravardė ir pan. Tačiau dabartine prasme pavardės susiformavo ir nusistovėjo XVI - XVIII a. Taigi, palyginti neseniai (pvz. Kinijoje pavardės egzistuoja jau 5000 metų).

Krikštas

Kartais kai kas paklausia apie mūsų vaikų krikštą. Mano tikėjimo šaltinis - Biblija - nurodo tokį eiliškumą: pirmiausiai žmogus sąmoningai įtiki, o po to jis yra krikštijamas (plg. Mk 16, 16), o ne atvirkščiai. Be to, Biblija neduoda jokio pagrindo galvoti, kad Dievas užkrauna atsakomybę vaikams už tai, ką padaro ar nepadaro jų tėvai. Todėl tikiu, kad krikštas - tai suaugusio žmogaus tikėjimo išraiška, o ne magiškas veiksmas, savaime turintis gelbstintį poveikį. Krikštas man yra svarbus Jėzaus priesakas įtikėjusiems, todėl gaila, kad kai kam tai yra tik kultūrinis dalykas.
Štai ir šį sekmadienį, kaip ir kiekvienais metais per Sekmines, mūsų bažnyčioje buvo krikšto šventė. Vandenyje buvo pakrikštytos dvi tikėjimo sesės. Apie tai jau parašė Vita. Ten ir apie krikšto sampratą nemažai Artūro surinktų minčių galima persiskaityti.
Aš pats tikėjimo krikštu buvau pakrikštytas prieš penkis metus, irgi per Sekmines. Apie tai jau rašiau. Tačiau šiemet gavau to įvykio video įrašą. Buvo smagu tai prisiminti. Gal ir dar kam bus įdomu, kaip tai atrodo. Čia mano bandymas įkelti įrašą tiesiai į tinklaraštį.

Sūnus. Vardai

Tokį dalyką būtinai turiu aprašyti. Užvakar naktį (birželio mėn. 13d.) 2:40 gimė sūnus. Šiandien jau namuose. Gimė, sakyčiau, ne visai mažas, nes drabužėliai, kuriuos ten turėjom iš karto buvo kažkiek mažoki. Svoris 4050 g, ūgis 53 cm. Pagal ūgį gimė didžiausias, o svoriu nuo Elzės atsiliko 30 g. Gimė greitai. Agnė paskambino apie antrą ar kažkiek po antros. Kai nuvažiavau į ligoninę, sūnus jau buvo gimęs.

Iš anksto nežinojom, gims mergaitė ar berniukas, tai ir vardo nebuvom sugalvoję. Kadangi buvo Antano vardadienis, tai medikai iš kart berniuką pradėjo vadinti Antaniuku. Giminaičiai irgi neužmiršo priminti šio vardo. Šiaip lyg ir visai neblogas vardas. Ir pagal išvaizdą, mūsų supratimu, būtų tinkamas. Tačiau apsvarstėm dar kelis vardus. Tarp jų - Justinas.

Giminės medis

Kai mama pasakodavo apie kokius protėvius ar tolimesnius gimines, vis pagalvodavau, kad gerai būtų prisėsti ir visa tai susirašyti. Tik vis neatrasdavau laiko.
Ir štai iš mano tėvo giminių pusės atsirado iniciatyvių piliečių, kurie pradėjo giminės medį kurti internete.

Kai mane pakvietė prisijungti, ten jau radau virš šimto giminių, ir tai daugiausia buvo vienos mano močiutės giminės, kurių didelės dalies gyvai ir nepažinojau.

Toliau plėsdamas giminės medį susidūriau su dar keliais kitų žmonių kuriamais giminės medžiais ir tai smagus geni.com dalykas - tuos medžius galima apjungti į vieną. Dabar mano giminės medyje jau virš 200 giminaičių.
Tarp draugų yra tokių, apie kuriuos mama sakydavo, kad jie yra giminė. Ilgai aiškindavo giminystę, bet kitą dieną jau būdavau užmiršęs. Susirašius pasidarė aiškiau.

Žiema, sniegas, kiemas, kaimynas

Man kažkaip įprasta, kad akiniai tamsintais stiklais yra akiniai nuo saulės. Tačiau šiandien jie man virto akiniais nuo sniego. Pasirodo, kad stipriai akinantis dalykas yra šviežias sniegas, ypač kai jo daug. Taigi, nusikasinėti sniegą teko su akiniais. O sniego šiandien privertė padoriai. Gerai, kad pas kaimyną galima pasiskolinti padorų sniego kastuvėlį. Nuotraukoje kaimynas Mintautas su kastuvėliu.

O taip atrodo kito kaimyno tvora iš mūsų kiemo pusės:

Mūsų kiemo vaizdas:

Užtat viduj akinių nuo saulės nereikia:

O dabar ruošiamės dar vienai avantiurai snieguotais keliais - į susirinkimą Matiškės kaime.
Daugiau nuotraukų šios dienos albume>>

Koncertas Trakų Vokėje

Atvarykit pas mus į kaimą - Trijų karalių šventės proga sausio 9 d. (šeštadienį) bus Arnoldo koncertas. Daugiau informacijos Trakų Vokės tinklaraštyje.

Rašau tinklaraštį

Kaip matote, nors rašau ir nedažnai, bet šio tinklaraščio nesiruošiu apleisti.
Kai pradėjau rašyti, tinklaraščiai nebuvo naujiena, tačiau jų nebuvo ir tiek daug, kaip dabar. Todėl kai kam buvo keistas šis mano užsiėmimas. Klausiantiems žinoma kažką atsakydavau gyvai ar e. paštu. Ruošiausi (prisipažįstu - labai ilgai :) ) kai ką ir tinklaraštyje parašyti. Dabar ir noriu užrašyti kelis pasamprotavimus.
Visų pirma, daugumai besiteiraujančių užkliuvo keli dalykai: savo asmeninio ir šeimyninio gyvenimo atskleidimas ir religinės tematikos dominavimas. O gal dar labiau kliuvo šių dviejų dalykų jungimas? Ir kitur kartais parašau tikėjimo tematika - asmeniškai negavau nusistebėjimų dėl ten vyraujančio turinio. O dėl asmeniškų ir šeimos dalykų? Ko gero rašantieji apie įvairias technologijas, įsigyjamas prekes ir pan. nesusilaukia nusistebėjimų. Na ir mano studentiškas darbas iš socialinio darbo studijų laikų susilaukia tylaus susidomėjimo. Žmonės susiranda per paiešką, pasiskaito ir be komentarų išeina. Tiesa, drąsesni dar kokios info e. paštu užklausia.
O visgi, kodėl rašau šeimos gyvenimo temomis ir dedu asmenines nuotraukas? Ko gero tokius dalykus ir rašau pirmiausiai sau. Turiu dar ir tokį įtarimą, kad toks dienoraštis internetinėje erdvėje pagyvuos, kol ir mano dukros išmoks skaityti. Gal ir joms pasirodys įdomu kada perversti šiuos puslapius. Žinau, kad kai kurie draugai ar giminaičiai kartais atsidaro mano tinklaraštį. Juk ir man įdomu atsiversti draugų įrašus apie jų gyvenimą bei pamatyti vaizdų. Tiesą sakant jau praėjo pakankamai laiko, kai man pačiam darosi įdomu atsiversti savo senesniuosius įrašus :)

Nuotraukoje trečiasis Viltės gimtadienis pas senelius kaime.

O dėl religinės tematikos gausos? Turiu prisipažinti, kad nelaikau savęs religingu žmogumi. Esu eilinis žemės pilietis. Tai, ką galima būtų pavadinti religiniais veiksmais, mano dienos ar savaitės eigoje užima nedidelę dalį laiko. Tačiau turiu pripažinti, kad pati savoka - religija, religingas, religiniai - man nelabai patinka. Ne dėl to, kad ji būtų visiškai neteisinga norint išreikšti žmogaus santykius su Dievu, bet dėl to, kad dažniausiai yra tiesiog susiaurinama iki formalių religinių apraiškų ar apeigų. Todėl man priimtinesnis žodis - tikėjimas. O štai šis tikėjimas gali apimti visą mano gyvenimą: mano asmeninį, mano šeimyninį gyvenimą, mano darbą, mano poilsį, mano pomėgius ir t.t. Ir ne ta prasme, kad aš kažką švento nuveikiu, o tai, kad matau Dievo veikimą, buvimą savo paprastame ir netobulame gyvenime :) Beja, turiu idėją kada nors apie savo tikėjimą čia parašyti išsamiau.
Jei kam tikėjimo per daug mano rašliavose, tai turiu pripažinti, man taip pat keista situacija yra ir tų žmonių, kurie nėra ateistai, vadina save katalikais ar kitaip tiki Dievu, o kalba ir gyvena taip tarsi Dievo nebūtų. Jei visgi pripažįstam Dievo (tikrąja prasme) buvimą, tai keista nesuteikti Jam atitinkančios reikšmės savo gyvenime.

Įstojau į armiją

Toks pavadinimas, nes užsiregistravau į krikščionišką forumą Army 777, kurį pakūrė geras senų laikų bičiulis Benas. Forumas skirtas krikščioniškos muzikos mėgėjams ir visokio pobūdžio neformalams. Benas, kaip rokeris ir metalistas, sukūrė atitinkamą aplinką. Tačiau ten diskutuojama ne vien tik apie muziką, bet ir bendrai apie krikščionišką dvasingumą, renginius, pomėgius, laisvalaikį ir pan.

Užsiregistravęs ir sau atitinkamą avatarą pasirinkau. Ir ko gi aš ne metalistas? Ir instrumentą gerą turiu - smagiai pjauna. O jei reikia - ir mušamaisiais galiu. Kai paimu perforatorių, tai ir ritmas geras, o kaip praeinu per betoną - viskas gabalais išlaksto :)

Mažoji filologė

Viltė visai į mamą, filologė nuo mažens. Štai mažių pokalbio fragmentas:
"Elzė (5m): - Šaipytis iš kitų negalima, tai nuodėmė.
Viltė (3m): - Elzė padarė nuodą."
O aš ir nebuvau pastebėjęs šios sąsajos.

Dar du pasaulio stebuklai

Agnė jau mane aplenkė ir paskelbė publikai apie vieną šedevrą:Taigi, tai mano tėvuko sukurtas paukčiukų inkilėlis/lizdelis. Atkreipkite dėmesį į panaudotas medžiagas. Joks katinas neturėtų išdrįsti į kokį veržtis. O mano mama šiam reikalui net savo skrybėlės nepagailėjo.
Turėjo rūpesčio tėvukai, kol paukšteliai tėvai atrado savo jauniklius. Jei ką, mano tėvas jau būtų ėjęs kasti žemės ir sliekų ieškoti.

O antrasis stebuklas, tai jau kelis metus mūsų namuose saugomas ir naudojamas drambliukas - puodukas. Tačiau jis nėra šiaip sau eilinis drambliukas ar eilinis puodelis. Pripylus kavos šis drambliukas pradeda seilėtis pro straublį. Iš pradžių buvom sukūrę versiją, kad šis puodelis turi mikro įtrūkimų ir per jį prasisunkia kava. Tačiau tas skystis iš straublio nebūna nei kava, nei arbata, kaip puodelyje. O ir seilėjasi ne visada. Žodžiu tiesiog stebuklinga statulėlė. Gaila, kad tik persona ne pagal mūsų religinį regioną nulipdyta. O tai kokį biznelį galima būtų sukurti iš stebuklingų seilių.

Žemės ūkio statybos

Kadangi Agnė nutarė stipriai plėsti žemės ūkį, man teko imtis naujų statybų.

Pagelbėjo tėvukas.

Tolumoje matosi dūmai iš Savanorių prospekte degančio pastato.

Daugiau nuotraukų Agnės albume.

Gyvai

Jei žiūrit TV ar naršot internete, jau galėjot matyti roko grupės "Gyvai" klipą „Me Without You“.
Smagu klausytis tokio gero gabalo kurį groja draugai. O dar ir į klipo filmavimą/fotografavimą pasikvietė Arnoldą.

Klausytis lietuviškos versijos>>
Jei gabalas patiko, nepatingėkit pabalsuoti MTV Baltijos top 20

Tekstai popieriuje

Neseniai gavau naują knygą apie Česlovą Kavaliauską. Tai žmogus, kuris man labai aiškiai parodė ne religinį, apie kurį jau buvau girdėjęs, bet Naujojo Testamento Jėzų.
Todėl ir dabar apsidžiaugiau gavęs naują knygą - "Teologas. Jo siekai ir ieškojimai". Knygoje - Česlovo straipsniai, laiškai ir prisiminimai apie jį.
Nors aš rašau tik internetiniuose dienoraščiuose, bet štai jau antrą kartą aptikau savo rašliavą popieriuje. Šį kartą - čia paminėtoje knygoje. Pastarąjį kartą bent jau nenurodytas joks autorius. Tiesiog - "iš internetinio puslapio: http://neformalai.blogspot.com... Straipsnelis, tiesa, gerokai apkarpytas į knygą pakliuvo.
Buvo pasitaikęs ir daug smagesnis nutikimas su mano tekstu. 2007 m. Nr.4 "Liuteronų balsas" išspausdino straipsnį Leiskime Dievo žodžiui būti gyvam. Autorystė buvo priskirta mano draugui Arvydui Malinauskui. Pats to laikraščio nemačiau, bet iš Arvydo gavau tokį laišką:

Dabar tiesiai sviesiai "prie reikalo". Siandien atsiverciau Vilniaus evngeliku liuteronu parapijos leidziama zurnala "Liuteronu balsas" ir nusterau: radau straipsni, kurio "autorius" kun. A. Malinauskas, bet jo as tikrai nerasiau. Pradzioje pagalvojau, galneatsimenu (paskutiniu metu atmintis vis dazniau paveda), bet kad sitaip neatsimint, kad buciau rases si straipsni, tai jau reiketu visisko proto uztemimo (prisivartot svaigalu ar kokiu kvaisalu). O dabar, sedes prie interneto su Kestu Puloku, jei esi toki girdejes, issiaiskinom, kas tai galetu buti. Pasirodo, to straipsnio autorius yra Joakimas, o minetas straipsnis yra is "neformalu". Tai va, kas atsitiko. Galiausiai pradejo aisketi niuansai. Zurnalo redaktroius gal per skubejima (ruosesi rimtai operacijai), gal dar delkazko, eme ir autorium "padare" Malinauska :( Sita nesamone kaip imanoma greiciau bus atitaisyta.

Dar norėčiau grįžti prie knygos su Česlovo Kavaliausko straipsniais. Žinoma, labai gerai, kad tokia knyga išleista. Tik, mano galva, ji galėjo būti ir geriau paruošta. Pirmoji dalis "Iš Č.Kavaliausko rankraščių". Dalis straipsnių jau buvo pasirodę spaudoje, o juk yra tiek daug dar nepublikuotų rankraščių.
Antroji dalis "Susirašinėjimai dėl šv. Rašto vertimo." Įdėti įdomūs susirašinėjimo su V.Aliuliu, A.Luima ir kt. laiškai. Tačiau nenustatyto autoriaus tekstas "Dėl šio šv. Evangelijos pagal Joną vertimo" ir L.Tulabos "Naujasis Šventojo Rašto vertimas" nepasirodė esą paimti iš susirašinėjimo su Česlovu laiškų. Tai tiesiog NT vertimo kritika. O juk būtų daug įdomiau pamatyti susirašinėjimo su A.Rubšiu ir kitais su Biblijos vertimu ir išleidimu susijusiais asmenimis. Deja, tokie laiškai tik išvardinti knygos pabaigoje.
Todėl labai nudžiugau sužinojęs, kad yra žmogus nusiteikęs paruošti pilnesnę knygą su Česlovo darbais.

Ištrauką iš knygos skaitykite čia>>

Šypsokitės!

Aš supratau, kur jūsų problema. Jūs esat pernelyg rimti. Rimtas veidas - tai dar ne proto požymis. Visos kvailystės žemėje daromos būtent tokia veido išraiška. Jūs šypsokitės, ponai, šypsokitės!

Tokia teisinga įžvalga ir palinkėjimu mums visiems baigiasi vienas iš mano mėgstamų filmų.
Taigi linkiu Jums ir sau kuo mažiau rimtos išraiškos veide ir kuo daugiau šypsenos! Ir ne tik šventėms :)

Nauji tinklapiai

Pastaruoju metu mano draugai vienas po kito susigalvojo prikurti naujų tinklapių.
Neabejotinai įspūdingiausiu galima pavadinti Beno iniciatyva sukurtą krikščioniško roko grupės Quest Rising tinklapį.Fotografas Ramūnas kurį laiką tenkinęsnis blogger sistemos paslaugomis, irgi pristatė originalų tinklapiuką.Na, ir mano žmonelė Agnė sukūrė jos veltinio pristatymui skirtą tinklaraštį. Apie tai pasako ir adresas http://agnuzesveltinis.blogspot.com
Dabar pažiūrėjau, kažkaip keistai visi pasirinko juodą foną. Matyt mada tokia.

Geras dalykas namas

Kaip bebūtų keista, vėl taip greitai rašau.
Taigi, kažkada gimė idėja pasistatyti namą. Geros idėjos tuo nesibaigė. Kadangi mano tėvai jau garbaus amžiaus, tai sutarėm, kad ir jiems kartu gyventi bus geriau. Todėl stačiau dvibutį namą ar kitais žodžiais du sublokuotus namus
Ir ką gi, namas (abu namai) stovi pastatytas ir įrengtas. Tėvai gyvena savo bute, mes - savo. Tas yra patogu. Bet smaugianti paskola - visai nepatogu.
O vietos, pasirodo, (po tam tikro projekto pakeitimo) yra pakankamai ir mūsų pusėje tėvams apsigyventi. Net sąlyginai autonomišką butuką įrengti.
Ką gi kažką, matyt, anksčiau praskaičiavau, o be to, dar vienas projektas, kuris turėjo pagelbėt atsikratant paskolos, ilgai ir nuobodžiai strigo strigo ir jau trumpuoju laikotarpiu nebededu vilčių į jį. Tiesa, tas mano projekto užstrigimas visai nesusijęs su krize. Tiesiog tokia santvarka čia Lietuvoje - čia amžina krizė ponia biurokratija.
Taigi jei kas žinote kam reikia pilnai įrengto namo apie tai išsamiai surašiau čia>>

P.S. O štai apie mūsų planus, pastangas ir apie Dievą šiuose dalykuose neseniai perskaičiau vieno panevėžiečio dienoraštyje>>

Lankomumo arkliukas

Šiandien Simonas priminė apie Google Analytics skaitliuką. Kažkada tokį susikūriau ir užmiršau. Tai dabar buvo įdomus atradimas.
Ir štai ką reiškia turėti žmoną veltinių meistrę. Pasižiūrėjau metų laikotarpio rezultatus. Top 1 yra žodis "veltiniai". Ieško žmonės veltinių, bet kai kurie pasižvalgo ir po mano dienoraštį. Į dešimtuką pateko ir "johos" firmos pavadinimas. Tikiuosi tas mano įrašiukas padeda susidaryti teisingą tos firmos vaizdą.

Tiesa, daugiau puslapių pavarto tie, kurie ieško ko nors susijusio su globa, tyrimais ir psichologiniais terminais. Ir kai kurie, tikrai, užsisėdi ilgokai.

Džiugu buvo pamatyti, kad yra ir keli šimtai dažnų lankytojų (tikiuosi ne dėl veltinių lankosi). Tik čia aš juos šiais metais apvyliau. Naujų įrašų vos keli.
O jeigu jūs, kaip dauguma šio puslapio lankytojų ieškojot "veltinių", primenu Agnužės nei gero nei blogo adresą http://agnuze.blogspot.com