Man kažkaip įprasta, kad akiniai tamsintais stiklais yra akiniai nuo saulės. Tačiau šiandien jie man virto akiniais nuo sniego. Pasirodo, kad stipriai akinantis dalykas yra šviežias sniegas, ypač kai jo daug. Taigi, nusikasinėti sniegą teko su akiniais. O sniego šiandien privertė padoriai. Gerai, kad pas kaimyną galima pasiskolinti padorų sniego kastuvėlį. Nuotraukoje kaimynas Mintautas su kastuvėliu.
O taip atrodo kito kaimyno tvora iš mūsų kiemo pusės:
Mūsų kiemo vaizdas:
Užtat viduj akinių nuo saulės nereikia:
O dabar ruošiamės dar vienai avantiurai snieguotais keliais - į susirinkimą Matiškės kaime.
Daugiau nuotraukų šios dienos albume>>
2010 m. vasario 14 d.
2010 m. sausio 3 d.
Koncertas Trakų Vokėje
Atvarykit pas mus į kaimą - Trijų karalių šventės proga sausio 9 d. (šeštadienį) bus Arnoldo koncertas. Daugiau informacijos Trakų Vokės tinklaraštyje.
2009 m. lapkričio 22 d.
Rašau tinklaraštį
Kaip matote, nors rašau ir nedažnai, bet šio tinklaraščio nesiruošiu apleisti.
Kai pradėjau rašyti, tinklaraščiai nebuvo naujiena, tačiau jų nebuvo ir tiek daug, kaip dabar. Todėl kai kam buvo keistas šis mano užsiėmimas. Klausiantiems žinoma kažką atsakydavau gyvai ar e. paštu. Ruošiausi (prisipažįstu - labai ilgai :) ) kai ką ir tinklaraštyje parašyti. Dabar ir noriu užrašyti kelis pasamprotavimus.
Visų pirma, daugumai besiteiraujančių užkliuvo keli dalykai: savo asmeninio ir šeimyninio gyvenimo atskleidimas ir religinės tematikos dominavimas. O gal dar labiau kliuvo šių dviejų dalykų jungimas? Ir kitur kartais parašau tikėjimo tematika - asmeniškai negavau nusistebėjimų dėl ten vyraujančio turinio. O dėl asmeniškų ir šeimos dalykų? Ko gero rašantieji apie įvairias technologijas, įsigyjamas prekes ir pan. nesusilaukia nusistebėjimų. Na ir mano studentiškas darbas iš socialinio darbo studijų laikų susilaukia tylaus susidomėjimo. Žmonės susiranda per paiešką, pasiskaito ir be komentarų išeina. Tiesa, drąsesni dar kokios info e. paštu užklausia.
O visgi, kodėl rašau šeimos gyvenimo temomis ir dedu asmenines nuotraukas? Ko gero tokius dalykus ir rašau pirmiausiai sau. Turiu dar ir tokį įtarimą, kad toks dienoraštis internetinėje erdvėje pagyvuos, kol ir mano dukros išmoks skaityti. Gal ir joms pasirodys įdomu kada perversti šiuos puslapius. Žinau, kad kai kurie draugai ar giminaičiai kartais atsidaro mano tinklaraštį. Juk ir man įdomu atsiversti draugų įrašus apie jų gyvenimą bei pamatyti vaizdų. Tiesą sakant jau praėjo pakankamai laiko, kai man pačiam darosi įdomu atsiversti savo senesniuosius įrašus :)
O dėl religinės tematikos gausos? Turiu prisipažinti, kad nelaikau savęs religingu žmogumi. Esu eilinis žemės pilietis. Tai, ką galima būtų pavadinti religiniais veiksmais, mano dienos ar savaitės eigoje užima nedidelę dalį laiko. Tačiau turiu pripažinti, kad pati savoka - religija, religingas, religiniai - man nelabai patinka. Ne dėl to, kad ji būtų visiškai neteisinga norint išreikšti žmogaus santykius su Dievu, bet dėl to, kad dažniausiai yra tiesiog susiaurinama iki formalių religinių apraiškų ar apeigų. Todėl man priimtinesnis žodis - tikėjimas. O štai šis tikėjimas gali apimti visą mano gyvenimą: mano asmeninį, mano šeimyninį gyvenimą, mano darbą, mano poilsį, mano pomėgius ir t.t. Ir ne ta prasme, kad aš kažką švento nuveikiu, o tai, kad matau Dievo veikimą, buvimą savo paprastame ir netobulame gyvenime :) Beja, turiu idėją kada nors apie savo tikėjimą čia parašyti išsamiau.
Jei kam tikėjimo per daug mano rašliavose, tai turiu pripažinti, man taip pat keista situacija yra ir tų žmonių, kurie nėra ateistai, vadina save katalikais ar kitaip tiki Dievu, o kalba ir gyvena taip tarsi Dievo nebūtų. Jei visgi pripažįstam Dievo (tikrąja prasme) buvimą, tai keista nesuteikti Jam atitinkančios reikšmės savo gyvenime.
Kai pradėjau rašyti, tinklaraščiai nebuvo naujiena, tačiau jų nebuvo ir tiek daug, kaip dabar. Todėl kai kam buvo keistas šis mano užsiėmimas. Klausiantiems žinoma kažką atsakydavau gyvai ar e. paštu. Ruošiausi (prisipažįstu - labai ilgai :) ) kai ką ir tinklaraštyje parašyti. Dabar ir noriu užrašyti kelis pasamprotavimus.
Visų pirma, daugumai besiteiraujančių užkliuvo keli dalykai: savo asmeninio ir šeimyninio gyvenimo atskleidimas ir religinės tematikos dominavimas. O gal dar labiau kliuvo šių dviejų dalykų jungimas? Ir kitur kartais parašau tikėjimo tematika - asmeniškai negavau nusistebėjimų dėl ten vyraujančio turinio. O dėl asmeniškų ir šeimos dalykų? Ko gero rašantieji apie įvairias technologijas, įsigyjamas prekes ir pan. nesusilaukia nusistebėjimų. Na ir mano studentiškas darbas iš socialinio darbo studijų laikų susilaukia tylaus susidomėjimo. Žmonės susiranda per paiešką, pasiskaito ir be komentarų išeina. Tiesa, drąsesni dar kokios info e. paštu užklausia.
O visgi, kodėl rašau šeimos gyvenimo temomis ir dedu asmenines nuotraukas? Ko gero tokius dalykus ir rašau pirmiausiai sau. Turiu dar ir tokį įtarimą, kad toks dienoraštis internetinėje erdvėje pagyvuos, kol ir mano dukros išmoks skaityti. Gal ir joms pasirodys įdomu kada perversti šiuos puslapius. Žinau, kad kai kurie draugai ar giminaičiai kartais atsidaro mano tinklaraštį. Juk ir man įdomu atsiversti draugų įrašus apie jų gyvenimą bei pamatyti vaizdų. Tiesą sakant jau praėjo pakankamai laiko, kai man pačiam darosi įdomu atsiversti savo senesniuosius įrašus :)
O dėl religinės tematikos gausos? Turiu prisipažinti, kad nelaikau savęs religingu žmogumi. Esu eilinis žemės pilietis. Tai, ką galima būtų pavadinti religiniais veiksmais, mano dienos ar savaitės eigoje užima nedidelę dalį laiko. Tačiau turiu pripažinti, kad pati savoka - religija, religingas, religiniai - man nelabai patinka. Ne dėl to, kad ji būtų visiškai neteisinga norint išreikšti žmogaus santykius su Dievu, bet dėl to, kad dažniausiai yra tiesiog susiaurinama iki formalių religinių apraiškų ar apeigų. Todėl man priimtinesnis žodis - tikėjimas. O štai šis tikėjimas gali apimti visą mano gyvenimą: mano asmeninį, mano šeimyninį gyvenimą, mano darbą, mano poilsį, mano pomėgius ir t.t. Ir ne ta prasme, kad aš kažką švento nuveikiu, o tai, kad matau Dievo veikimą, buvimą savo paprastame ir netobulame gyvenime :) Beja, turiu idėją kada nors apie savo tikėjimą čia parašyti išsamiau.
Jei kam tikėjimo per daug mano rašliavose, tai turiu pripažinti, man taip pat keista situacija yra ir tų žmonių, kurie nėra ateistai, vadina save katalikais ar kitaip tiki Dievu, o kalba ir gyvena taip tarsi Dievo nebūtų. Jei visgi pripažįstam Dievo (tikrąja prasme) buvimą, tai keista nesuteikti Jam atitinkančios reikšmės savo gyvenime.
2009 m. rugsėjo 28 d.
Įstojau į armiją
Toks pavadinimas, nes užsiregistravau į krikščionišką forumą Army 777, kurį pakūrė geras senų laikų bičiulis Benas. Forumas skirtas krikščioniškos muzikos mėgėjams ir visokio pobūdžio neformalams. Benas, kaip rokeris ir metalistas, sukūrė atitinkamą aplinką. Tačiau ten diskutuojama ne vien tik apie muziką, bet ir bendrai apie krikščionišką dvasingumą, renginius, pomėgius, laisvalaikį ir pan.
Užsiregistravęs ir sau atitinkamą avatarą pasirinkau. Ir ko gi aš ne metalistas? Ir instrumentą gerą turiu - smagiai pjauna. O jei reikia - ir mušamaisiais galiu. Kai paimu perforatorių, tai ir ritmas geras, o kaip praeinu per betoną - viskas gabalais išlaksto :)
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)





