Rusų serialai ir Dostojevskis įvairiai

Kažkaip šiais metais taip nutiko, kad atradau, jog rusai pastaruoju metu labai neblogus mini serialiukus sukuria pagal savo klasikų romanus, pvz.: Meistras ir Margarita, Aukso veršis. Net nežinau, kuriame iš jų daugiau humoro. Filmukai labai smagiai žiūrėjosi.
Labai taikli Bulgakovo į Volando lūpas įdėta mintis, kurioje jis pasišaipo iš savo ateistiškai nusiteikusio pašnekovo argumento, kad jis atseit pats valdo savo gyvenimą. – Kaipgi jis gali tvirtinti, jog valdo savo gyvenimą, jei net negali garantuoti, ar tebus gyvas kitą dieną?
O štai dabar peržiūrėjom Idiotą, pastatytą pagal Dostojevskio romaną. Na čia jau labai rimtas dalykas. Pabaigai žiūrėjom ir dokumentinį filmuką apie serialo kūrimą. Tai pagalvojau, kad aktoriams tikrai nepavydžiu. Ten emocine prasme vaidmenys tikrai žiaurūs. O vaidino aktoriai, atrodo, stipriai įsijautę.
Dėl Dostojevskio romanų, taip išėjo, kad vis skirtingoje formoje susipažįstu. Pirmą romaną perskaičiau. Tai buvo Broliai Karamazovai. Nors dar nesusipažinau su visa Dostojevskio kūryba, bet bandau spėti, kad šis romanas yra jo kūrybos viršūnė. Tikrai labai meistriškai susipina detektyvas, politika, filosofija, religija, psichologija, meilės aistros. Bet labiausiai man įstrigęs perliukas, tai į romaną įterptas apsakymas Didysis inkvizitorius. Jo fragmentą galite perskaityti čia >>. Manau, kad tai vienas taikliausių krikščionybės esmės atskleidimų.
O štai berods pernai teko matyti spektaklį Demonai. Reikėjo rimto nusiteikimo, prieš penkių valandų spektaklį, bet žiūrint laikas tikrai neprailgo. Vėlgi nepavydėtinas Arnoldui tekęs vaidmuo. Štai ką rašo Vlada Kalpokaitė: „Būtent toks pasirodė Arnoldo Jalianiausko Stavroginas. Aktorius, apie kurį visiškai nebaisu pasakyti, kad nėra jam lygių nei tarp bendraamžių, nei, ko gero, "aplinkinėse" kartose, kone tiesiogine prasme uždarytas į sumanymo futliarą. Puikiai galima suvokti, kas tas futliaras ir kodėl jis: Jonas Vaitkus siekė parodyti "vertybinio stuburo" netekusį žmogų, pavaldų tik savo demonams.“ Literatūra ir menas. 2005 gegužės 6 d.