Alkė, Skubė - pernelyg pankiški, matyt, būtų vardai...

Taigi, dabar plačiau :)
Pagal gydytojų nurodymą antradienį Agnė jau liko ligoninėje. Kaip ir pirmąjį kartą pasirinkom Trakų ligoninę. Čia ir erdviau (ir tėčiui toje pat palatoje lova būna) ir personalo darbas abu kartus buvo ir geras, ir malonus. Elzė nuvažiavo su nakvyne pas senelius. O aš laukiau Agnės skambučio ir buvau pasiruošęs prireikus važiuoti pas ją. Skambutis 23:25. Dar prieš dvyliktą buvau prie ligoninės durų. Kažkurį laiką nieks neįleido. Kai įleido, buvo šiek tiek po vidurnakčio, o dukrelė gimė 23:55.
Mergaitė gimė tokia alkana, kad po to per visą naktį buvo užsiėmusi tik valgymu. Tik paryčiui pradėjo bandyti miegoti. Jei lygintumėme su sesute (Elze), tai gimė tokio pat ūgio – 52 cm, o svoriu tai puse kilogramo lengvesnė - 3,720 kg. Tai, matyt, todėl tokia išalkusi buvo :) Nors imk ir pavadink dėl to Alke. Arba dėl gimimo būdo - Skube.
Na, bet po intensyvaus svarstymo apsistojom ties vardu VILTĖ.
Šiandien jau visi namie. Pagrindinė problemėlė – Elzei teks susitaikyti su pasikeitusia situacija šeimoje. Bet kaip nors prisitaikysime :)
Dėkui visiems už maldą, linkėjimus, sveikinimus.

O čia galite skaityti Agnės pasakojimą>>
(Iškokite 2006 m. lapkričio 26 dienos įrašo "Kaip atkeliavo Viltė". Kažkodėl neįsideda tiksli nuoroda).

Dar kelios nuotraukos čia>>