Taigi, už svetingumą dėkoju Linui iš Vištyčio.
O Linui iš Anykščių dėkoju už kvietimą pagrybauti. Dėja, pakvietimą pastebėjau tik grįžęs į Vilnių. Su pastaruoju Linu vis susikalam žodžiais, o gyvai gal ir nesusimuštume, ką gali žinoti? ;)
Dėkoju mano draugui Gintarui už šašlykus ir įdomias diskusijas. Linkiu neišsigąsti naujų pareigų ir pasitikint Dievu drąsiai žengti į naują etapą.
Dėkoju Petrui už nuostabias ekskursijas ir pasidalinimą gyvenimiška išmintimi.
O kadangi man tebesitęsia atostogos, tai galvoju, nebus labai baisus dalykas, jei patinginiausiu ir nuotraukas pasivogsiu iš Agnės (kartu su jos komentarais):
Atostogauti pradėjom Vištytyje. Ten toks didžiuuuulis ežeras, priklausantis lietuviams, rusams ir lenkams. Visur pasieniečiai tik zuja. Gaila, kad savaitės pradžioj buvo prastas oras, tik pirmą dieną truputį saulės gavom, o paskui lijo ir šalta buvo:( Mudvi su Elze suslogavom, jau manėm, kad reikės baigti kelionę ir šiaušti namo, bet nebuvo taip baisiai kaip galvojom, todėl kelionę ir snargliuotos tęsėm:D
Čia Robertas prie malūno be sparnų.
Vienišas arklys:)
Ožkelės dvynukės:)
Žąselių būrį sutikom:)
Čia mudvi sušalusios miegmaišiu dangstomės:)
Čia jau vaikštinėjam po Vilkaviškį:)
Aplankėm Basanavičiaus gimtinę ir radom ožkų, arklių, avių, triušių.
Čia pasodintas didelis ąžuolynas, tik galėtų takeliai labiau sukultūrinti būti:)
Rugiagėlių radau:)
Netoli (nepamenu, kokioj gyvenvietėj) stovi sugriauta bažnyčia. Ją susprogdino besitraukdami vokiečiai per II-ą Pasaulinį. Dabar čia daugybė varnų gyvenų, pakėlė triukšmą, kai ten vaikštinėjom.
Pakeliui pamatėm daug daug gandrų lankoj. Ten yra nemaža bala, tikriausiai varlinykas:)
Mes jau Žemaitijoj. Pasibraidymai po Luksto ežerą, arba "apkatkė" prieš bliuzo naktis:) Jau kaip laukiu:G
Karvutės:)
Dargio dauboje Kaltinėnuose. Ten vieni ąžuolai.
Čia vienas žmogelis savo sodybėlę nykštukais išsipuošęs:) Sakė, papigiai Lenkijoj užsipirko:D
Prie valstybės "saugomos" sodybos. Nei juoktis, nei verkt. Viskas sugriūt baigia...
Užlipę ant kažkokio piliakalnio, pamatėm gražią balą su sala. Aš belaipiodama išsivoliojau:D, bet tai kad lijo ir slidu buvo:)
Ant Medvėgalio
Čia kadais buvo žvyro karjeras. Kai tapo nebenaudojamas, šalia klebonas suorganizavo gražų parkelį, o kad žmonės daugiau nebeknaisiotų žvyro, privežė daug daug akmenų. Dabar labai įdomiai atrodo ta dauba.
Lietuvaitė
Pranešimai
