Praeitą savaitę buvo klasiokų susitikimas penkiolikos metų po mokykos baigimo proga. Kažkaip vis nesudalyvaudavau anksčiau. Po penkių metų gal pusvalandukui tik užlėkiau. Po dešimties metų irgi kažkur kitur prisireikė būti.
Šiais metais žuvo vienas klasiokas, kuris buvo ir kaimynas, ir geriausias draugas mokyklos laikais. Po to susitikdavom tik atsitiktinai kokį kartą per kelis metus kur nors gimtojo miestelio gatvėje. Ir štai šiais metais jo jau nebuvo susitikime.
Atrodo, iš ties, tiek laiko praėjo, mūsų visų gyvenimai tokie skirtingi, nelabai kas bendro ir belikę. Bet labai džiaugiuosi, kad šį kartą jau pabuvau su savo klasiokais. Vis tiek kažkoks neišdildomas ryšys tarp mūsų yra likęs. Juk tiek daug mūsų asmenybės brendimui svarbių metų praleidom kartu. Neveltui, matyt, ir mano sapnuose dar ilgus metus po mokyklos baigimo pagrindinės sapnų temos buvo susijusios su mokykla, mokyklos laikais ir klasiokais.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą