Prieš sistemą ir pan.

Iš pamąstymo neformalų projektėliui.

Taigi, neslėpsiu, formalizmas man nepatinka. Todėl ir "neformalai". Kadangi projektėlis yra krikščioniškas, todėl ir sakau, kad laikas krikščionybei atsikratyti nereikalingo formalizmo.
Taigi, atsikratom formalizmo ir žiūrim, ką turim. Ogi turim labai daug ką. Turim Dievo dovanotą laisvę. Ir kai įsižiūrim į Jėzaus mokslą, tai ir pamatom, kad tai nėra religinio formalizmo skelbimas, o meilės ir laisvės skelbimas.
Dievo veikimo negalime uždaryti į kažkokias patalpas, apibrėžti kažkokiom nekintančiom taisyklėm, negali kažkokia organizacija nusisavinti visų teisių į Dievą. Dievas ir pats yra laisvas ir kitiems teikia laisvę.
Ir Dievas duoda žmogui laisvę visuose jo gyvenimo srityse. Jėzus atėjo išlaisvinti visą žmogų. Ir jei pažiūrėsim į Jėzaus veiklą, tai Jis labai didelį dėmesį skyrė žmogaus išlaisvinimui iš religinio formalizmo.
Noriu pasakyti, kad savoka "neformalai" yra simbolinė. Niekas juk taip nenori vadintis gyvenime, bet ji man pasirodė pakankamai taikli šiuo momentu apibrėžti krikščionybėje tuos, kurie drįsta suabejoti nusistovėjusia religine sistema; tuos, kurie nusprendžia, kad tikėjimas praktiškame gyvenime yra žymiai svarbiau už religinius ritualus; kurie nebijo pasiimti savo laisvės ir joje sažiningai apie viską pamąstyti be jokių išankstinių nusistatymų.
Esam žmonės ir negalime atmesti formos. Bet forma ir formalizmas nėra tas pats. Mes gauname laisvę, kad galėtume mylėti, galėtume kurti, galėtume džiaugtis ir būti dėkingi. Taigi, apsidairykite savo gyvenime - kiek daug erdvės...
Esam socialios būtybės, todėl negalim kiekvienas sau užsidaryti. Mes bendraujame, įsipareigojame. Tačiau vėlgi nepritariu tokiems socialiniams dariniams, kurie vietoj to, kad suteiktų progą žmogui atsiskleisti, jį psichologiškai ir sociališkai žlugdo, atima jo laisvę.

Tai tiek pasvarstymų šį kartą