Tekstai popieriuje

Neseniai gavau naują knygą apie Česlovą Kavaliauską. Tai žmogus, kuris man labai aiškiai parodė ne religinį, apie kurį jau buvau girdėjęs, bet Naujojo Testamento Jėzų.
Todėl ir dabar apsidžiaugiau gavęs naują knygą - "Teologas. Jo siekai ir ieškojimai". Knygoje - Česlovo straipsniai, laiškai ir prisiminimai apie jį.
Nors aš rašau tik internetiniuose dienoraščiuose, bet štai jau antrą kartą aptikau savo rašliavą popieriuje. Šį kartą - čia paminėtoje knygoje. Pastarąjį kartą bent jau nenurodytas joks autorius. Tiesiog - "iš internetinio puslapio: http://neformalai.blogspot.com... Straipsnelis, tiesa, gerokai apkarpytas į knygą pakliuvo.
Buvo pasitaikęs ir daug smagesnis nutikimas su mano tekstu. 2007 m. Nr.4 "Liuteronų balsas" išspausdino straipsnį Leiskime Dievo žodžiui būti gyvam. Autorystė buvo priskirta mano draugui Arvydui Malinauskui. Pats to laikraščio nemačiau, bet iš Arvydo gavau tokį laišką:

Dabar tiesiai sviesiai "prie reikalo". Siandien atsiverciau Vilniaus evngeliku liuteronu parapijos leidziama zurnala "Liuteronu balsas" ir nusterau: radau straipsni, kurio "autorius" kun. A. Malinauskas, bet jo as tikrai nerasiau. Pradzioje pagalvojau, galneatsimenu (paskutiniu metu atmintis vis dazniau paveda), bet kad sitaip neatsimint, kad buciau rases si straipsni, tai jau reiketu visisko proto uztemimo (prisivartot svaigalu ar kokiu kvaisalu). O dabar, sedes prie interneto su Kestu Puloku, jei esi toki girdejes, issiaiskinom, kas tai galetu buti. Pasirodo, to straipsnio autorius yra Joakimas, o minetas straipsnis yra is "neformalu". Tai va, kas atsitiko. Galiausiai pradejo aisketi niuansai. Zurnalo redaktroius gal per skubejima (ruosesi rimtai operacijai), gal dar delkazko, eme ir autorium "padare" Malinauska :( Sita nesamone kaip imanoma greiciau bus atitaisyta.

Dar norėčiau grįžti prie knygos su Česlovo Kavaliausko straipsniais. Žinoma, labai gerai, kad tokia knyga išleista. Tik, mano galva, ji galėjo būti ir geriau paruošta. Pirmoji dalis "Iš Č.Kavaliausko rankraščių". Dalis straipsnių jau buvo pasirodę spaudoje, o juk yra tiek daug dar nepublikuotų rankraščių.
Antroji dalis "Susirašinėjimai dėl šv. Rašto vertimo." Įdėti įdomūs susirašinėjimo su V.Aliuliu, A.Luima ir kt. laiškai. Tačiau nenustatyto autoriaus tekstas "Dėl šio šv. Evangelijos pagal Joną vertimo" ir L.Tulabos "Naujasis Šventojo Rašto vertimas" nepasirodė esą paimti iš susirašinėjimo su Česlovu laiškų. Tai tiesiog NT vertimo kritika. O juk būtų daug įdomiau pamatyti susirašinėjimo su A.Rubšiu ir kitais su Biblijos vertimu ir išleidimu susijusiais asmenimis. Deja, tokie laiškai tik išvardinti knygos pabaigoje.
Todėl labai nudžiugau sužinojęs, kad yra žmogus nusiteikęs paruošti pilnesnę knygą su Česlovo darbais.

Ištrauką iš knygos skaitykite čia>>

Šypsokitės!

Aš supratau, kur jūsų problema. Jūs esat pernelyg rimti. Rimtas veidas - tai dar ne proto požymis. Visos kvailystės žemėje daromos būtent tokia veido išraiška. Jūs šypsokitės, ponai, šypsokitės!

Tokia teisinga įžvalga ir palinkėjimu mums visiems baigiasi vienas iš mano mėgstamų filmų.
Taigi linkiu Jums ir sau kuo mažiau rimtos išraiškos veide ir kuo daugiau šypsenos! Ir ne tik šventėms :)

Nauji tinklapiai

Pastaruoju metu mano draugai vienas po kito susigalvojo prikurti naujų tinklapių.
Neabejotinai įspūdingiausiu galima pavadinti Beno iniciatyva sukurtą krikščioniško roko grupės Quest Rising tinklapį.Fotografas Ramūnas kurį laiką tenkinęsnis blogger sistemos paslaugomis, irgi pristatė originalų tinklapiuką.Na, ir mano žmonelė Agnė sukūrė jos veltinio pristatymui skirtą tinklaraštį. Apie tai pasako ir adresas http://agnuzesveltinis.blogspot.com
Dabar pažiūrėjau, kažkaip keistai visi pasirinko juodą foną. Matyt mada tokia.

Geras dalykas namas

Kaip bebūtų keista, vėl taip greitai rašau.
Taigi, kažkada gimė idėja pasistatyti namą. Geros idėjos tuo nesibaigė. Kadangi mano tėvai jau garbaus amžiaus, tai sutarėm, kad ir jiems kartu gyventi bus geriau. Todėl stačiau dvibutį namą ar kitais žodžiais du sublokuotus namus
Ir ką gi, namas (abu namai) stovi pastatytas ir įrengtas. Tėvai gyvena savo bute, mes - savo. Tas yra patogu. Bet smaugianti paskola - visai nepatogu.
O vietos, pasirodo, (po tam tikro projekto pakeitimo) yra pakankamai ir mūsų pusėje tėvams apsigyventi. Net sąlyginai autonomišką butuką įrengti.
Ką gi kažką, matyt, anksčiau praskaičiavau, o be to, dar vienas projektas, kuris turėjo pagelbėt atsikratant paskolos, ilgai ir nuobodžiai strigo strigo ir jau trumpuoju laikotarpiu nebededu vilčių į jį. Tiesa, tas mano projekto užstrigimas visai nesusijęs su krize. Tiesiog tokia santvarka čia Lietuvoje - čia amžina krizė ponia biurokratija.
Taigi jei kas žinote kam reikia pilnai įrengto namo apie tai išsamiai surašiau čia>>

P.S. O štai apie mūsų planus, pastangas ir apie Dievą šiuose dalykuose neseniai perskaičiau vieno panevėžiečio dienoraštyje>>